Vis daugiau žmonių siekia gerinti finansinio raštingumo įgūdžius, tačiau pandemijos laikotarpiu daug kam tai tapo tikru galvos skausmu. Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ užsakyto tyrimo duomenys atskleidžia, jog ketvirtadalis lietuvių per mėnesį nesutaupo nė cento, be to, tiek pat žmonių pinigų skolinasi. Tiesa, pastarasis rodiklis nereiškia, kad vartotojai tai daro desperatiškai – pastebima tendencija, kad tai tampa vienu iš nuolatinių finansų valdymo būdų.
„Credit24“ klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė išskiria naują tendenciją, kuri iki šiol būdavo dažnai klaidingai interpretuojama.
„Santaupų neturintys žmonės nėra tas pats segmentas, kuris kiekvieno mėnesio pabaigoje prisiduria paskolų pagalba. Įdomu, kad net 78 proc. žmonių, per pastaruosius 12 mėnesių pasiskolinusių pinigų iš finansinių institucijų, teigia, jog mėnesio pabaigoje jiems dar lieka nepanaudotų finansų. Šie duomenys patvirtina, kad skolintis iš kredito įmonių nėra neatsakingas žingsnis, kai kuriems tai – viena iš priemonių, padedančių valdyti savo finansus“, – teigia D. Stoškuvienė.
Papildomi pinigai palengvina vartotojų kasdienius iššūkius, be to, jie jaučia atsakomybę grąžinti paskolą finansų institucijoms, tad savaime atsakingiau žvelgia į finansų valdymą. Tiesa, tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad 38 proc. žmonių visgi yra linkę skolintis iš draugų ar šeimos narių, o ne tam skirtų institucijų.
D. Stoškuvienė mano, kad žmonėms baimę galbūt kelia oficialūs įsipareigojimai finansinių paslaugų įmonėms, tad jie dažniau renkasi lengvesnį ir iš pirmo žvilgsnio mažiau įpareigojantį būdą – skolinasi iš artimųjų. Tačiau praktinė patirtis rodo, kad tai nėra pats saugiausias sprendimas. Pasitaiko atvejų, kuomet vėliau šie asmenys susiduria su dideliais iššūkiais, kai reikia pinigus grąžinti. Kilusius konfliktus tarp draugų ar šeimos narių kartais tenka spręsti teisininkams.
Vis dėlto lengviausias sprendimas dažniausiai nebūtinai yra geriausias. „Credit24“ atstovė džiaugiasi, kad net 66 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigia, jog finansinio patarimo prašytų ne pažįstamo, o finansų specialisto.
„Jaučiame, jog vartotojų finansinio raštingumo kokybė kyla. Net 72 proc. tų, kurie per pastaruosius metus pasiskolino iš finansinių institucijų, teigia, kad puikiai supranta, kaip valdyti turimas lėšas, be to, turi planą ir jaučia atsakomybę jas grąžinti. Negana to, 70 proc. paskolas ėmusių asmenų patvirtino, kad per metus jiems pavyko ne tik tvarkingai grąžinti įsiskolinimus, bet ir sutaupyti“, – atskleidžia D. Stoškuvienė.
Sukauptos lėšos leidžia laisviau galvoti apie ateities planus, didesnius pirkinius. Tai ypač svarbu, tačiau net trečdalis apklaustųjų teigė, kad iš sukauptų santaupų galėtų pragyventi neilgiau trijų mėnesių. Pandemijos metu ši problema tapo dar gilesnė, tad daugiau asmenų nusprendė kreiptis į finansų konsultantus.
„Visada norime padėti žmonėms įveikti sunkius laikotarpius kartu, todėl esant sudėtingesniam etapui, reikėtų nedaryti dažnos klaidos – nevengti finansų specialistų, atvirai pasikalbėti ir drauge ieškoti galimų sprendimo būdų. Tikime, kad visais atvejais sprendimą galima rasti. Beveik visada galima koreguoti paskolos grąžinimo grafiką, pratęsti jo terminą ar pasiimti įmokų pertrauką net iki pusės metų, kol klientas vėl atsistos ant kojų“, – sako D. Stoškuvienė.
Reprezentatyvaus tyrimo metu buvo apklausti 18-65 metų asmenys, gyvenantys Lietuvoje. Apklausa atlikta š.m. rugpjūčio mėnesį, joje dalyvavo 502 respondentai.
