Konkretaus atsakymo šiuo klausimu nepateikė ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) vadovybė penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje.
Su „Klasco” generaliniu direktoriumi Vytautu Štumbergu portalui VE.lt susisiekti nepavyksta. Iš koncerno „Achemos grupė” komunikacijos vadovės Gintarės Mierkienės gautame rašte teigiama: „Klasco” atsakymą jums atsiųs „Klasco” atstovė ryšiams su visuomene Andžija Budvytienė.”
Pastarosios atsakymas: „Bendrovė vertina AAD pateiktą raštą ir daugiau informacijos pateiks vėliau.”
Spaudos konferencijoje LJKKA prezidentas Vaidotas Šileika buvo klausiamas, kokia asociacijos pozicija šiuo klausimu.
„Kadangi pati kompanija nekomentuoja šio beprecedenčio atvejo, tikrai uosto istorijoje nėra buvę tokio įvykio, mes taip pat norėtume susilaikyti nuo platesnių komentarų.
Aplinkosauginiais klausimais asociacijoje mes dažnai kalbamės.
Manyčiau, pati bendrovė supranta, kad tas krovinys yra gana sudėtingas, reikalaujantis ypatingų sąlygų.
Mus labai džiugino ta informacija, kuri nuolat buvo teikiama žiniasklaidai, kad situacija dėl aplinkos, oro taršos aplink uosto kompanijas gerėja.
Mes, uostininkai, dedame nemažai pastangų, kad tarša būtų suvaldyta, stengiamės minimalizuoti bet kokį poveikį aplinkai, gerai sugyventi su savo kaimynais.
Tai vienas iš mūsų asociacijos narių tikslų – palaikyti tvarią aplinką”, – sakė V. Šileika.
LJKKA vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus pridūrė, kad asociacijoje įkurtas Tvarios aplinkos komitetas .
Jis svarsto ne tik aplinkos apsaugos klausimus, bet ir platesnę tvarumo sąvoką: ir socialinius dalykus, ir santykius su miestu, ir gerosios valdysenos pavyzdžius.
Kartais patys uostininkai sako, kad oro taršą matuojančios stotelės būna tai pastatytos ne ten, kur reikia, tai nesertifikuotos.
Vienas prižiūri Uosto direkcija, kitas aplinkosaugininkai, trečias patys uostininkai ir t. t.
AAD sprendimą priėmė vadovaudamasis tyrimais, kuriuos atliko Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas.
Galima sakyti, šioje srityje vyrauja tam tikras chaosas, tad tikrai sunku susigaudyti, kurios stotelės rodo tikrą taršą.
„Mūsų tikslas turėtų būti nustatyti objektyvius tų stotelių, kad ir kokios jos būtų, išdėstymo kriterijus ir gauti maksimaliai teisingus duomenis.
Manau, reikėtų priimti sprendimus, leidžiančius objektyviai vertinti taršą, jeigu ji sklinda iš uosto įmonių”, – teigė V. Šileika.
