„Nominacija dar nieko nereiškia. Paprastai šios premijos iš Vilniaus neišeina, tačiau man svarbus olimpinis principas dalyvauti. Buvo gera proga susirankioti nuveiktus darbus. Pasirodo, esu šį tą nuveikęs. Parengiau 6 monografijas – kožnam savo gyvenimo dešimtmečiui po vieną“, – juokavo pašnekovas ir rimtai pridūrė, kad šiuo savo darbu džiaugiasi.
„Monografijai parašyti reikia laiko ir dėmesio skirti. Kas ten žino, ar pavyks dar ką parašyti. Tad džiaugiuosi, kad praėjęs gyvenimo tarpsnis buvo gana produktyvus, jaučiuosi dėkingas, kad įgyvendinti sumanymus paskatino kai kurie laimėti projektai.
Turėjau tikslą identifikuoti esminius mūsų senosios religijos vertybinius metmenis, juos ištirti ir plačiau aprašyti monografijose. Šiandien esu patenkintas, kad senoji religija mano darbuose atrodo kaip labai logiška, aiški sistema”, – sakė J. Basanavičiaus premijos nominantas.
Prof. dr. R. Balsio kandidatūrą Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai laimėti pateikė Klaipėdos universiteto senatas. Kitos kultūros, mokslo, visuomeninės įstaigos ir organizacijos šiai premijai nominavo dr. Daivą Vaitkevičienę (pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas); Jolantą Zabulytę (pateikė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius); Vidą ir Arūną Sniečkus (pateikė Vilkijos Panemunių seniūnaitija); Joną Vaiškūną (pateikė Molėtų krašto muziejus); dr. Eligijų Juvencijų Morkūną (pateikė Lietuvos liaudies buities muziejus).
Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
Premiją kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai, skiria Vyriausybė. Premijos dydis – 32 tūkst. eurų. J.Basanavičiaus premija teikiama lapkričio 23-iąją – J. Basanavičiaus gimimo dieną.
