Baltijos šalys ir Lenkija vieningos dėl poreikio stiprinti atsaką į hibridinę agresiją

Penktadienį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai ir viceministrai, tęsdami reguliarias diskusijas ir veiksmų koordinavimą, nuotolinio susitikimo metu aptarė migracijos situaciją ir aktualiausius iššūkius dabar ir ateityje.

Taip pat buvo tęsiama diskusija apie tai, kaip galima būtų tobulinti Europos Sąjungos (ES) teisės nuostatas sienos apsaugos, migracijos valdymo ir prieglobsčio srityse. Baltijos šalys ir Lenkija vieningos – ES teisė turi atliepti šių dienų realijas ir joje turi būti numatytos atsako į Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę agresiją priemonės.

Lietuva, Latvija, Lenkija nacionaliniu lygiu jau yra priėmusios teisės aktų pakeitimus. Tai padėjo suvaldyti neteisėtos migracijos srautus, tačiau reikalingi ir ES lygmens sprendimai.

Diskusijoje buvo pabrėžiamas išorės sienos apsaugos stiprinimo ir tinkamo ES finansavimo poreikis – ES valstybių narių pastangos saugant savo išorės sieną turi būti remiamos ir skatinamos. Dėmesys turėtų būti sutelktas į neteisėto sienos kirtimo prevencijos priemones, tarp jų ir fizinį barjerą. 

„Siekiant užtikrinti laisvą judėjimą Šengeno erdvėje, pirmiausiai turi būti veiksmingai apsaugotos mūsų išorės sienos, užtikrinant maksimalų saugumo lygį. Tuo tarpu ES migracijos ir prieglobsčio politika turi nepalikti galimybių piktnaudžiauti. Joks nedemokratiškas režimas neturėtų naudoti ES prieglobsčio taisyklių politiniam spaudimui ir Europos Sąjungos šantažui vykdyti“, – teigia viceministras Arnoldas Abramavičius. 

Lietuva, rugsėjo mėnesio pradžioje išplatinusi pasiūlymus dėl teisinių priemonių atsakyti į hibridinę agresiją poreikio, sulaukė Estijos, Latvijos, Lenkijos ir kitų ES valstybių narių palaikymo. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketina šį klausimą kelti ir spalio 7–8 d. vyksiančioje ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje.

Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje jau įrengtas 44 km koncertinos atitvaras. Lietuva planuoja per metus įrengti 508 km ilgio fizinį barjerą.

Lietuva dvišaliu pagrindu yra sulaukusi paramos fiziniam barjerui statyti iš Estijos, Slovėnijos ir Ukrainos, taip pat netrukus bus gauta parama iš Slovakijos ir Vengrijos. Čekija šiuo tikslu suteikė finansinę paramą.