„Rail Baltica“: viešinamos geležinkelio tarp Vilniaus ir Kauno trasa ir jos alternatyvos

Visuomenė jau turi galimybę susipažinti su projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius teritorinio planavimo dokumentais – infrastruktūros vystymo plano koncepcijos alternatyvų sprendiniais ir jų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentacija. Gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu teikti pastabas ir pasiūlymus dokumentams.

„Rail Baltica“ – vienas svarbiausių strateginių visos Europos projektų, kurį spartiname ir siekiame kuo greičiau įgyvendinti. Moderni, aplinkai draugiška greitojo geležinkelio jungtis, sujungsianti Kauną ir Vilnių, sostinės ir aplinkinių rajonų gyventojams suteiks dar daugiau galimybių keliauti, o vietos verslams sudarys patogią ir saugią krovinių vežimo alternatyvą. Nutiesus „Rail Balticos“ vėžę, geležinkeliu iš Vilniaus Kaunas bus pasiekiamas per 38 minutes“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Visuomenė susipažinti su parengtu Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (IIVP) plėtros alternatyvomis bei Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita gali informacinėje sistemoje TPDRIS (http://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, TPD Nr. S-NC-00-19-10), Web GIS internetinėje erdvėje (https://tiny.cc/rbaltica), planavimo organizatoriaus buveinėje, Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-kaunas-vilnius-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas) bei SPAV dokumentų rengėjo interneto svetainėje (https://www.sweco.lt/pranesimai/svarbus-pranesimai/rail-baltica-gelezinkelio-linijos-koncepcija/).

Iki viešo „Rail Balticos“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų IIVP ir SPAV pristatymo visuomenė bei suinteresuotos organizacijos galės teikti savo pastabas ir pasiūlymus, jie bus išnagrinėti pateiktų dokumentų svarstymo metu. 

„Pagal galiojančią tvarką, visiems norintiems sudaromos sąlygos ne tik susipažinti, bet ir dalyvauti jau pradiniame projektų etape, kuomet vykdomas teritorijų planavimo procesas, teikti motyvuotus pasiūlymus, kurie gali turėti įtakos priimant sprendimus. Labai laukiame visuomenės ir suinteresuotų bendruomenių įsitraukimo į procesą, kad galėtume parengti kuo daugiau lūkesčių atitinkantį projektą. Ir labai svarbu, kad visi pasiūlymai būtų išsakyti laiku, nes kuo greičiau įgyvendinsime projektą, tuo greičiau visi galėsime naudotis jo teikiamomis naudomis“, – sako už projekto „Rail Baltica“ vykdymą Lietuvoje atsakingos bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Optimalios naujos trasos „Rail Balticos“ geležinkeliui ieškota dėl to, kad šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno dėl savo geometrijos neatitinka „Rail Balticos“ keliamų reikalavimų traukinių greičiui. Iš viso projekto įgyvendintoja UAB „Sweco Lietuva“ parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Iš jų išrinkta optimaliausia alternatyva, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios.

„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Naujoji geležinkelio linija bus 1435 mm pločio ir apima maršrutą Talinas–Pernu–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybinė siena bei jungtį Kaunas–Vilnius.