Partizanas Vytautas Kazimieras Miškinis-Viesulas Palaidotas Savo Gimtinėje

Liepos 4 d. įvyko partizano, Sartų partizanų rajono štabo viršininko Vytauto Kazimiero Miškinio-Viesulo laidotuvės. Į gimtąjį Zarasų rajoną partizanas parvežtas po 59 metų. V. K. Miškinis-Viesulas 1962 metų balandžio 23 d. sovietų valdžios sprendimu buvo sušaudytas Vilniaus KGB kalėjimo egzekucijų kameroje, o jo palaikai buvo paslėpti. Palaikai po ilgų ieškojimų galiausiai buvo rasti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vykdant paieškas Vilniaus miesto Antakalnio kapinių teritorijoje, Našlaičių kapinėse. Taip buvo išpildytas jo mamos Uršulės Miškinienės priesakas šeimai – suraskite Vytautą ir palaidokite kaip žmogų. Sekmadienį V. K. Miškinis-Viesulas palaidotas Zarasų rajono Vajasiškio kaimo kapinėse, šeimos kapavietėje. Laidotuvių ceremonijoje karstą pernešė ir garbės sargyboje stovėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai. Partizanas, karys savanoris Vytautas Kazimieras Miškinis-Viesulas (1928-11-03 – 1962-04-23) Vytautas Kazimieras Miškinis gimė 1928 m. lapkričio 3 d. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Trinkuškių kaime. Mokėsi Vajasiškio pradžios mokykloje, Degučių mokykloje, vėliau Zarasų ir Salako gimnazijose. Priklausė pogrindinei Salako miestelio jaunimo organizacijai, nuo 1947 m. palaikė ryšius su Vytauto apygardos Lokio rinktinės Erškėčio kuopos partizanais. Sovietų saugumas MGB įtarė Miškinį dalyvaujant pogrindyje, todėl jį sekė. Kaip pažangiausiam Salako gimnazijos mokiniui sovietinės šventės metu jam buvo liepta nešti Stalino portretą. Vytautui atsisakius ir trenkus portretą į žemę, buvo pašalintas iš gimnazijos. Po šio įvykio vengdamas suėmimo Miškinis 1948 m. nuginklavo sovietinį aktyvistą ir įstojo į partizanų gretas – kartu su kovos draugais J. Dudėnu-Vynu, V. Rusakevičiumi-Tigru ir P. Pošiumi-Gediminu sudarė Laisvės partizanų būrio branduolį. 1950 m. gegužę reorganizavus Laisvės būrį į Žalgirio kuopą, buvo paskirtas Žvalgybos skyriaus viršininku, tuo pačiu metu ėjo ir Sartų partizanų rajono (buvusių Dusetų, Zarasų ir Dūkšto valsčių sankirta) štabo viršininko pareigas. Buvo drausmingas ir pareigingas kovotojas – apie tai liudija paskyrimai į aukštas pareigas ir suteiktas partizanų puskarininkio laipsnis. Iki 1951 m. Žalgirio kuopos partizanai aktyviai kovojo prieš sovietinius okupantus ir vietinius jų kolaborantus, deja, tų metų pabaigoje MGB pavyko nužudyti arba suimti beveik visus Žalgirio kuopos laisvės kovotojus. Gyvi liko ir kovą tęsė tik Vytautas Kazimieras Miškinis-Viesulas ir Petras Pošius-Gediminas. 1957 m., patikėjęs okupacinės sovietų valdžios pažadais, Miškinis-Viesulas legalizavosi. MGB iškart jo nesuėmė – kurį laiką leido gyventi laisvai, taip bandydama iš miškų išvilioti kitus, ginklų dar nesudėjusius partizanus. Tuo pasinaudojęs Miškinis išvyko į Krasnojarsko kraštą pas ištremtus tėvus, o 1961 m. pavasarį kartu su tėvais iš tremties grįžo į Lietuvą. 1961 m. spalio 6 d. kartu su kitais, sovietų pažadais patikėjusiais ir legalizavusiais partizanais, Miškinis buvo suimtas. 1962 m. kovo 14 d. Miškinis-Viesulas LSSR Aukščiausiojo teismo buvo nuteistas mirties bausme. Mirties bausmė 33 metų Vytautui Kazimierui Miškiniui-Viesului buvo įvykdyta 1962 m. balandžio 23 d. Vilniaus KGB egzekucijų kameroje. 1998 m. lapkričio 23 d. Vytautui Kazimierui Miškiniui-Viesului pripažintas Kario savanorio statusas, 1999 m. sausio 11 d. suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotrauka ir informacija. → Paremkite infa.lt per PayPal, Patreon ar jums patogiu PAREMTI būdu. – Nuoširdžiai ačiū parėmusiems. Šaltinis:Infa