Vyriausybė siekia diskusijomis grįstų sprendimų, tad visą šią savaitę su visuomenės grupėmis, socialiniais bei ekonominiais partneriais vyksta viešosios nacionalinės konsultacijos dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano prioritetų ir šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės parengimo.
Šiandien vykusioje nacionalinio lygio viešojoje konsultacijoje Žaliojo kurso tema planus ir prioritetus pristatė aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. S. Gentvilas akcentavo Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę. K. Navickas pabrėžė, kad pirminė žemės ūkio paskirtis yra aprūpinti žmones įperkamu ir sveiku maistu, tačiau ir šiame sektoriuje galima ir būtina kalbėti apie žaliojo kurso siekius.
Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė
Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė numato tikslus ir uždavinius, kaip Lietuvai iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos – tai yra iš esmės pakeisti iškastiniu kuru veikiančią ekonomiką.
Artimiausias pagrindinis darbotvarkės tikslas – per ateinantį dešimtmetį sumažinti Lietuvoje išmetamų šiltnamio dujų kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m. Vadovaudamasi šia ambicija, Aplinkos ministerija kurs sąlygas, kad iki 2030 m. pusė šalyje suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, pusę transporto priemonių parko sudarytų elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės, o ekologinio ūkininkavimo plotai net padvigubėtų. Tai ne vieninteliai darbotvarkėje numatyti uždaviniai.
„Lietuvos priklausomybė nuo iškastinio kuro milžiniška: importuodami degalus, anglį, dujas, kasmet atiduodame milijardus eurų svetur, užuot patys pagaminę energiją iš vietinių atsinaujinančių išteklių. Atsisakę naftos produktų tapsime turtingesni, todėl tai reikia daryti kuo skubiau. Mažinti iškastinio kuro naudojimą – tai ne tik būdas gelbėti perkaitusią planetą, bet ir didelė nauda gyventojams“, – sakė aplinkos ministras S. Gentvilas.
Kokybiniai pokyčiai
Žemės ūkio ministras K. Navickas, kalbėdamas apie tvarų žemės ūkį, maisto sistemas ir kaimo plėtrą, pristatė planuojamus kelius klimato kaitos, gamtos nykimo, oro, vandens ir dirvožemio taršos keliamoms problemoms spręsti.
Ministras išskyrė tris kokybinius poslinkius: pokyčius dirvožemio valdyme, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą ir maisto gamybą darnoje su gamta.
Dirvožemis svarbus tiek žemės ūkiui, tiek kovai su klimato kaita. Nuo pasirinkto ūkininkavimo būdo, dirvožemių struktūros, ministro teigimu, turėtų priklausyti ir paramos schemos. Skatinant tvarų žemės ūkį ir maisto sistemas bus orientuojamasi į gamtos išteklius tausojančią žemdirbystę, mišrų ūkininkavimą ir didesnę žemės ūkio produkcijos pridėtinę vertę.
Kitas ne mažiau svarbus siekiamas kokybinis poslinkis – trumpųjų maisto tiekimo grandinių, naudingų ne tik ūkininkams ir vartotojams, bet ir siekiant žaliojo kurso tikslų, vystymas.
„Turime visą spektrą neišnaudotų galimybių. Pirmiausia – skatinant kooperaciją, steigiant logistikos centrus, sandėliavimo patalpas prie didžiųjų miestų. Turėtume sukurti struktūrą, galinčią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, konkurencingomis sąlygomis tiekiant maistą ligoninėms, mokykloms, darželiams. Tuo pačiu ta pati struktūra galėtų veikti ir komplektuojant produktų krepšelius gyventojams“, – apie trumpąsias maisto tiekimo grandines kalbėjo K. Navickas.
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymas numatytas skatinant ūkininkų kooperaciją, prioritetą teikiant smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Taip pat siekiama skatinti vietinės, ekologiškos produkcijos vartojimą bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą.
Prioritetai
Ministras K. Navickas pristatė ir konkrečius Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytus projektus: Žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas, Tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos ir Gyvybingas kaimas. Šių trijų Vyriausybės programoje įvardintų projektų rėmuose buvo planuojami ir konkretūs jos nuostatų įgyvendinimo plano veiksmai.
Ekologinių ir kitų tvariai ūkininkaujančių ūkių (įskaitant akvakultūrą) plėtra, mineralinių trąšų ir cheminių pesticidų naudojimo optimizavimas, tikslesnės agrarinės aplinkosaugos priemonės, vieningos dirvožemio kokybės valdymo sistemos nacionaliniame ir ūkio lygmenyje, pelkių atkūrimas durpžemiuose, siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, bei kraštovaizdžio elementų kūrimas kraštovaizdžio įvairinimui, erozijos ir vandens telkinių taršos mažinimui – tai veiksmai, kuriais bus siekiama prisidėti prie maisto gamybos darnoje su gamta ir dirvožemiui palankaus ūkininkavimo skatinimo.
Gyvybingas kaimas neįsivaizduojamas be jaunų žmonių indėlio, tad numatoma gerinti sąlygas jauniems ūkininkams ūkininkauti ir kurti verslus, teikti prioritetą jauniems ūkininkams nuomojant valstybinę žemę, taip pat numatant skatinamąsias finansines priemones įsigyjant ūkį ar žemės.
Viena iš siūlomų naujovių – ūkininkų inkubatoriai. Išnaudojant žemės ūkio mokyklas, leidžiant jauniems žmonėms pasinaudoti žeme, technika, sukaupti žinių ir pradinį finansinį kapitalą, jauni žmonės būtų skatinami drąsiau imtis ūkininkavimo.
Ministras K. Navickas taip pat apžvelgė Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonėje numatomas reformas, aktualias žemės ūkio sektoriui, bei priminė apie šiuo metu dar rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, kuris taip pat reikšmingai prisidės prie žaliojo kurso žemės ūkyje tikslų siekimo.
Diskusijas bus galima tiesiogiai stebėti Vyriausybės „Youtube“ kanale, „Facebook“ paskyroje bei Vyriausybės interneto svetainėje www.lrv.lt.
Nacionalinio lygmens viešosios konsultacijos | ||
Dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės | ||
Atvira teisėkūra, įtraukus ir įrodymais grįstas sprendimų priėmimas, viešasis valdymas, debiurokratizacija | Vasario 26 d. | 10-12 val. |
Sveikata ir socialinė apsauga | Vasario 26 d. | 13-15 val. |
Švietimas, mokslas ir inovacijos | Kovo 1 d. | 15-17 val. |
