Ar kada nors kito žmogaus pyktis jums atrodė nepagrįstas? Perdėtas? Visiškai neproporcingas nutikusiai situacijai? O ar buvo taip, kad jus nustebino jūsų pačių pyktis? Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl visą pyktį – nors kartais ir tokį nesuprantamą – galima racionaliai paaiškinti.
Štai trys pagrindiniai būdai, kaip suprasti iš pirmo žvilgsnio perdėtą pyktį. Nors kartais pykčio priepuoliai gali atrodyti nelogiški, tačiau jie visiškai suprantami psichologiškai. Ir suvokus kito žmogaus pykčio priežastis, galima padėti jam tą pyktį nugalėti.
Pirmasis variantas. Įpykęs žmogus jau buvo susierzinęs, nusivylęs, pyktelėjęs dėl to, ką pasakėte ar padarėte, tačiau užgniaužė jausmus savyje. Kodėl? Veikiausiai todėl, kad yra išmokytas vengti konflikto, jei tik tai įmanoma. Tačiau ši paskutinė provokacija, nors ir itin nereikšminga, galėjo paprasčiausiai išvesti jį iš kantrybės. Žmogus stengėsi neišreikšti savo pykčio, tačiau pyktis vis kaupėsi ir galiausiai prasiveržė.
Svarbu suvokti, kad susierzinimas ar pyktis, kurie ne iš karto išsakomi, nebūtinai dingsta ar išblėsta. Jie gali kunkuliuoti viduje, ir kai žmogus dar vėliau suerzinamas, pykčio viduje laikyti nebepavyksta. Taigi jei jums atrodo, kad žmogus smarkiai supyko dėl nereikšmingų dalykų, gali būti, kad pyktis kaupėsi žymiai anksčiau. Jūs tiesiog to nepastebėjote.
Jei jums atrodo, kad pykstama dėl smulkmenų, gali būti, kad jūs jau anksčiau tą žmogų supykdėte, nors jis to ir neišreiškė. Štai kodėl svarbu paklausti, ką dar jūs pasakėte ar padarėte, kas galėjo žmogų suerzinti. Kad ir ką jis sakytų, nesumenkinkite jo pykčio, priimkite jį kaip pagrįstą. Paskatinkite išreikšti pyktį, tačiau tai nereiškia, kad turite sutikti su viskuo, kas sakoma – ypač jei žmogaus pyktis kilo dėl klaidingai suprasto jūsų elgesio. Jums tiesiog reikia žmogų užtikrinti, jog suprantate, kad tokia klaidinga jūsų elgesio interpretacija jį galėjo labai nuliūdinti.
