Šiuo metu aktyviai veiki studentiškame judėjime, ar mokykloje buvai tokia pat aktyvi?
Taip, mokykloje taip pat stengiausi įsitraukti į įvairiausias veiklas, dalyvavau projektuose, renginiuose, šokau tautinius šokius, atstovavau mokinių klubui „Exitas“, buvau mokyklos tarybos narė.
Man patiko mano mokykla, mokytojai ir personalas, kurie buvo be galo draugiški, geranoriški, visada patardavo ir padėdavo. Tikrai tariu nuoširdų ačiū visiems Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokytojams.
Kodėl studijoms pasirinkai būtent Klaipėdos universitetą bei laivybos ir uostų inžinerijos studijas?
Man gerai sekėsi tikslieji mokslai, tad dar besimokydama mokykloje supratau, kad man labiau patinka inžinerinės srities studijos. Turėjau tik išsirinkti, kur ir kokias inžinerinės krypties studijas norėčiau studijuoti. O apie savo pasirinktą studijų programą jau buvau girdėjusi ir anksčiau, tad daugiau pasidomėjusi nusprendžiau, kad tai galėtų būti ta specialybė.
Klaipėdos universitetas nėra labai didelis, o tai didžiulis pliusas studijuojantiems, nes dėstytojai paskaitų ar konsultacijų metu gali skirti individualų dėmesį, dėl ko, žinoma, gerėja ir studijų kokybė.
Pandemijos pradžioje pusmečiui buvai išvykusi pagal „Erasmus“ mainų programą, kokias patirtis pavyko parsivežti?
Su bendrakursiais buvome išvykę pagal ,,Erasmus +” mainų programą į Kroatiją, Rijekos universitetą. Šis miestas, manau, turi daug panašumų su Klaipėda, jis taip pat trečiasis pagal dydį miestas šalyje ir uostamiestis. Visa ši kelionė buvo pilna naujų patirčių bei įspūdžių, tačiau neišvengėme ir šiokių tokių iššūkių.
Išvykome prieš pat prasidedant pandemijai, tad nuvykus į Kroatiją karantino išvengti nepavyko. Jo metu daug kas buvo uždaryta, tad ir į universitetą spėjome nueiti tik vos kelis kartus, o visą likusį laiką studijų procesas vyko nuotoliniu būdu.
Man tai buvo didžiulė patirtis, kurios dar ilgai nepamiršiu. Programos metu patobulinau anglų kalbos įgūdžius, nes studijos, nors ir nuotolinės, tačiau vyko anglų kalba. Pažinau naują kultūrą, pamačiau Kroatijos gamtos grožį.
Tai išskirtinė patirtis ne tik akademine, bet ir gyvenimiška prasme, nes įgijau daugiau savarankiškumo ir drąsos. Tad tikrai skatinu kitus pasinaudoti tokia galimybe, nepabijoti ir išvažiuoti.
Nuo ko prasidėjo tavo studentiško judėjimo kelias? Kaip prisijungei prie Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos?
Įsitraukiau į veiklą jau nuo pat pirmojo kurso. Tai padaryti mane paskatino grupės kuratorius, kuris paklausė, ar norėčiau prisijungti prie Studentų sąjungos veiklos. Kad man būtų drąsiau, pasikviečiau kartu ir keletą grupės draugų, nuėjome į naujų narių priėmimą ir netikėtai greitai įsitraukiau į veiklą.
Kovo mėnesį buvai išrinkta Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidente. Jau praėjo keli mėnesiai, tad kaip sekasi susidoroti su užkritusiomis atsakingomis pareigomis?
Beveik dvejus metus ėjau viceprezidentės pareigas, tad jau buvau susipažinusi su tomis pareigomis, kurios tenka organizacijos vadovui. Labai mėgstu planuoti laiką, rašytis visus darbus bei užduotis, ką ir kada turiu padaryti, tada būna daug lengviau dėliotis dienotvarkę ir skirti laiko laisvalaikiui.
Žinoma, kai buvo karantino apribojimai, viskas vyko šiek tiek kitaip. Tuomet išties yra sunku planuoti ateities veiklas, tradicinius renginius ir panašiai.
Su kokiais didžiausias iššūkiais šiuo metu susiduria studentai?
Kai viskas aplink sustoję, tai vienas didžiausių iššūkių yra rasti motyvacijos judėti į priekį. Tačiau šiuo metu KUSS kartu su Lietuvos studentų sąjunga dirba studentų skiepijimo ir grįžimo į auditorijas rudenį klausimais. Šis laikotarpis visiems buvo didžiulis iššūkis, o studentai – ne išimtis.
Jau praėjo beveik pusantrų metų, kai gyvename tokioje situacijoje. Tad galima teigti, jog vienaip ar kitaip išmokome prisitaikyti.
Ši pandemija padarė neigiamą įtaką studentų emocinei būklei. Tai puikiai atsispindi ir Lietuvos studentų sąjungos 2021 metų pradžioje atliktame tyrime „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“.
Nepaisant to, kad šis laikotarpis pamėtėjo daug iššūkių, galime įžvelgti ir teigiamų aspektų. Mokymasis nuotoliniu būdu studentams sutaupo šiek tiek laiko, kurį galima išnaudoti potencialiai, pavyzdžiui, papildomam mokymuisi, laiko praleidimui su šeima.
Žinoma, mokymosi nuotoliniu būdu tikrai negalime prilyginti mokymuisi kontaktiniu būdu auditorijose ar laboratorijose. Tačiau žinome, kad dėstytojai ir studentai stengėsi kiek įmanydami, jog mokymosi procesas nuotoliniu būdu būtų tęsiamas kokybiškai. Itin stipriai jautėme bendruomenės vieningumą bei norą kuo greičiau sugrįžti į kontaktines paskaitas.
Susitikimai, posėdžiai ir renginiai vyko nuotoliniu būdu, o ir neformalioje aplinkoje gyvi susitikimai buvo apriboti. Kaip išlaikėte narių motyvaciją ir skatinote nepasiduoti blogai nuotaikai?
Manau, jog vienas iš svarbiausių aspektų yra palaikyti asmeninį ryšį su nariais. Žinoma, gyvas kontaktas yra be galo svarbi motyvacijos detalė. Po šitiek laiko, kai tęsėsi karantinas, narių motyvacija iš tiesų yra sumažėjusi, tikrai negalime net lyginti, kokia ji buvo prieš pandemiją ir dabar.
Pasiilgome vieni kitų, buvimo kartu, bendravimo, pokalbių, bendrų veiklų, tačiau tikiu, jog atlaisvėjus karantinui pavyks susigrąžinti buvusią motyvaciją.
Kas tave asmeniškai labiausiai motyvuoja siekti savo tikslų ir nuolat būti aktyviai, įsitraukti į studentišką judėjimą ir savanorystę?
Studentiškas judėjimas ir savanoriška veikla neįsivaizduojama be asmenybės tobulėjimo, kuri suteikia neįkainojamą galimybę praplėsti pažinčių ratą, atsidurti tarp žmonių, kurie yra lyderiai, mokytojai ar tiesiog gyvenime įgiję daug įvairiapusės patirties, kuria gali pasidalinti ir su kitais. Dažnai savanoriška veikla įstumia žmogų į kitą kultūrą, aplinką, kuri priverčia plėsti savo akiratį.
Buvimas šiose pozicijose kaip Studentų sąjungos narei man leidžia tiesiogiai prisidėti prie studijų aplinkos bei kokybės gerinimo, kas man pačiai, kaip studentei, labai svarbu.
O viso šio proceso metu pati tobulėju, įgyju daugiau patirties, galiu mokytis iš visų kitų savo srities specialistų ir taip įgyju tiek akademinių, tiek gyvenimiškų žinių. Savanoriavimo metu įgyta patirtis padidina pasitikėjimą savimi, priverčia „išlipti“ iš komforto zonos ir į kai kuriuos dalykus pažvelgti kūrybiškai.
