Šuolio su kartimi rungtyje lygių neturėjo Osvaldas Gedrimas. Šįkart jis peršoko į 4,9 m aukštį iškeltą kartelę. Šis Edmundo Norvilo ir Justino Martinkaus auklėtinis Lietuvos čempionu tapo penktą kartą paeiliui ir šeštą kartą per visą savo karjerą.
Net aštuntą kartą Lietuvos čempionu tapo rutulio stūmikas Šarūnas Banevičius. Šis Valerijaus Murašovo auklėtinis rutulį nustūmė 16,92 m. Šarūnas Lietuvos čempionatuose nenugalimas 7 metus iš eilės ir aštuonis kartus per visą karjerą.
Dar iš klaipėdiečių aukso medaliu džiaugėsi Akvilė Gedminaitė (treneris Alvydas Šilauskas). Ji peršoko per 3,4 m iškeltą kartelę ir pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą. Tai pirmasis A. Gedminaitės iškovotas medalis Lietuvos čempionatuose.
Vicečempionėmis asmeninėse rungtyse tapo Erika Krūminaitė (400 m bėgimas, 56,3 sek., trenerė Vida Baronienė) ir Gabija Klimukaitė (100 m barjerinis bėgimas, 14,43 sek., treneriai tėvas ir sūnus Donatai Senkai).
Bronzos medalis sužibo ant Sateros Balčaitytės krūtinės. Ši A. Šilausko auklėtinė šuolio į aukštį rungtyje užfiksavo 1,75 m rezultatą.
LAM auklėtinės S. Balčaitytė, Kornelija Staponaitė, Ema Broškaitė ir Lurda Tučkutė tapo vicečempionėmis 4×100 m estafetės varžybose – 49,70 sek.
Komandinėje įskaitoje I miestų grupėje nugalėjo Kaunas (62 393 taškai), pralenkęs Vilnių (56 913).
Antroje miestų grupėje pirmavo Klaipėda (30 644 tšk.), antri buvo šiauliečiai (30 416), treti – panevėžiečiai (23 496).
Pajėgiausios rajonų komandos – Raseiniai (7 190), Švenčionys (6 967) ir Marijampolė (6 672).
Kovos dėl olimpinio kelialapio
Palangoje svariais rezultatais išsiskyrė ieties metikai Liveta Jasiūnaitė ir Edis Matusevičius, o Airinė Palšytė dar labiau priartėjo prie olimpinio kelialapio.
Moterų šuolių į aukštį rungtyje A. Palšytė pakartojo geriausią Lietuvos sezono rezultatą, peršokusi 193 cm. Vėliau dvejų olimpinių žaidynių finalininkė kartelę kėlė į 196 cm aukštį – toks yra Tokijo žaidynių normatyvas. Nors įveikti pastarojo aukščio nepavyko, lietuvė pelnė solidų skaičių reitingo taškų ir likus trims dienoms iki kvalifikacinio periodo pabaigos užima poziciją, kuri leistų vykti į trečiąsias karjeroje žaidynes.
Moterų trišuolio rungtyje intrigą kėlė pirmoji šiemet Dianos Zagainovos ir Dovilės Kilty dvikova. Lietuvos čempione tapo pastaroji, nušokusi 13,89 m. D. Kilty norint vykti į Tokiją būtina įvykdyti olimpinį normatyvą – paskutinę progą tą padaryti ji turės antradienį Vilniuje.
Moterų ieties metimo rungtyje triumfavo Liveta Jasiūnaitė, įrankį numetusi 60,79 m. Jei per likusias tris atrankos dienas 10 varžovių neįvykdys normatyvo, lietuvė sulauks olimpinio debiuto Tokijuje.
Teresės Nekrošaitės auklėtinė sezoną pradėjo panašiais rezultatais kaip ir 2018-aisiais, kai Europos čempionate iškovojo bronzą.
Vyrų ieties metimo varžybose geriausią rezultatą šį sezoną užfiksavo E. Matusevičius: būsimas olimpietis įrankį numetė 83,53 m.
Disko metimo rekordai
Vyrų šuolių į aukštį rungtyje Adrijus Glebauskas peršoko 229 cm – aukščiau sportininkas yra šokęs tik kartą gyvenime. Prieš kelias savaites Kaune jis įveikė vienu centimetru didesnį aukštį. Kaunietis uždirbo 1 270 olimpinio reitingo taškų ir reitinge turėtų aplenkti Bahamų, Meksikos, Brazilijos ir Puerto Riko šuolininkus. Šiuo metu lietuvis klasifikuojamas 31-as, o į žaidynes keliaus 32 šios rungties atstovai.
Ar lengvaatletis pateks į pirmąsias karjeroje olimpines žaidynes, paaiškės kitą savaitę, atnaujinus planetos reitingą.
Aukšti rezultatai užfiksuoti disko metimo varžybose. Tarp vyrų triumfavo Andrius Gudžius, įrankį numetęs 67,21 m. Tiesa, sportininkas atliko tik keturis bandymus ir iš varžybų pasitraukė dėl kojos skausmų.
„Trauma nėra rimta, bet labai šviežia. Dirglumas yra, skausmas yra, diskomfortas neleidžia mest. Pats kaip ir noriu, bet – darau metimą, o koja klumpa. Rizikinga, tad ačiū Mykolui, kad privertė parodyti rezultatą. Per daug nerizikavome, reikia pasitaupyti olimpiadai. Rezultatu šiandien labai patenkintas. Žiūrint į tai, kaip jaučiausi, viskas labai gerai“, – komentavo A. Gudžius.
Antrąją vietą užėmė 18-metis Mykolas Alekna, įrankį numetęs net 63,52 m. Jis pagerino A. Gudžiui priklausiusį Lietuvos 19-mečių rekordą.
Šeštasis M. Aleknos bandymas skriejo už 65 metrų ribos, tačiau kliudė sektoriaus šone padėtą skaičių rodančią lentelę ir buvo neįskaitytas. Olimpinis normatyvas lygus 66 metrams.
Toli diskas skrido ir moterims. I. Zarankaitė pagerino asmeninį rekordą – įrankį numetė 62,08 m.
Palangoje Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas vyko jau septintus metus iš eilės. Pagal surengtų čempionatų skaičių Palanga pasivijo Klaipėdą. Vilniuje pajėgiausi šalies lengvaatlečiai rinkosi 43, Kaune – 38, Panevėžyje – 2, o Šiauliuose – 1 kartą.
