Šalies gyventojai toliau atsisako grynųjų pinigų ir atsiskaitymams renkasi korteles ar kitus elektroninius mokėjimo būdus. Kaip rodo „Swedbank” duomenys, per praėjusius metus bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų arba 6 proc. mažiau lėšų, nei 2019 m. Tuo metu bendra atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis suma peržengė 4 mlrd. eurų ribą.
„Bankomatais, kurie yra pagrindinė pinigų išgryninimo priemonė, praėjusiais metais pasinaudojo daugiau nei 1,3 mln. klientų. Nors tokių klientų skaičius išliko panašus kaip 2019 m., matome, kad reikšmingai – net 247 mln. eurų – sumažėjo bendra išsiimtų pinigų suma”, – sako Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank” Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė.
Pasak jos, tam daugiausiai įtakos turėjo praėjusių metų pavasarį prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., lyginant su 2019 m.
Remiantis „Swedbank” duomenimis, vidutinė gyventojų per mėnesį išgryninama suma 2020 m. siekia apie 440 eurų. Absoliuti dauguma (53 proc.) gyventojų per mėnesį išgrynina iki 300 eurų. Nuo 300 iki 580 eurų per mėnesį išsigrynina apie 19 proc. gyventojų, o dar didesnes nei 580 eurų sumas per mėnesį prireikia išsigryninti 8,4 proc. gyventojų.
Kaip pastebi J. Gumuliauskienė, beveik penktadalis „Swedbank” klientų per visus praėjusius metus gryniesiems pinigams poreikio neturėjo – iš savo sąskaitos pinigų jie neišsigrynino nė karto.
Daugėja gyvenančiųjų be grynųjų
Pasak „Swedbank” atstovės, praėjusiais metais pinigų iš viso nesigryninančių klientų smarkiai padaugėjo – jų dalis per metus yra išaugusi apie 10 procentų. Be grynųjų gyvena ketvirtadalis 35-64 m. amžiaus klientų.
„Ryškiausius pokyčius matome tarp finansiškai aktyviausių darbingo amžiaus klientų. Tarp jų labiausiai daugėja tokių, kurie gyvena be grynųjų arba išsigrynina nedideles sumas, kurios neviršija 300 eurų per mėnesį”, – sako J. Gumuliauskienė.
„Swedbank” duomenimis, Vilnius išlieka miestu lyderiu, kuriame didžiausia dalis gyventojų nesinaudoja grynaisiais. Vis tik, per pastaruosius metus pasitempė ir kiti šalies miestai bei miesteliai – juose grynųjų nebenaudojančių klientų dalis taip pat išaugo.
Atsiskaitymai kortelėmis – ant bangos
J. Gumuliauskienė atkreipia dėmesį, kad mažėjant gyventojų poreikiui turėti grynųjų pinigų, paraleliai auga atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis.
„Swedbank” duomenys rodo, kad praėjusiais metais gyventojai kortelėmis atsiskaitė 227 mln. kartų ir išleido daugiau nei 4 mlrd. eurų − tai yra beveik 16 proc. daugiau nei 2019 m. Vidutinė pirkinio suma siekė 18 eurų ir, palyginus su užpernai, buvo 4 proc. didesnė.
„Atsiskaitymų kortelėmis apimtys gerino rekordus kiekvieną praėjusių metų mėnesį, išskyrus balandį, kai šalį sukaustė pirmasis karantinas. Bet net ir tuo metu atsiskaitymų kortele apimtys buvo vos 10 proc. mažesnės nei 2019 m. balandį. Palyginimui, operacijos grynaisiais palyginamuoju laikotarpiu krito daugiau nei 30 proc.”, – komentuoja „Swedbank” Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė J. Gumuliauskienė.
Pasak jos, banko duomenys rodo, kad 6 iš 10 atsiskaitymų kortele buvo vykdomi bekontakčiu būdu – apmokant bekontakte kortele, išmaniuoju telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Bekontakčių atsiskaitymų apimtys per praėjusius metus išaugo net 47 proc., o šiuo būdu atliktų mokėjimų vertė – 91 proc. iki 1,4 mlrd. eurų.
Praėjusiais metais „Swedbank” taip pat fiksavo ir mokėjimo pervedimų internetu ir išmaniąja programėle augimą – šių operacijų pernai buvo atlikta 24 proc. daugiau, lyginant su 2019 m.
