Jei manęs paklaustumėte kokios apžvalgos lengviau rašosi, tai ilgai negalvojęs atsakyčiau, jog tai būtų teigiami atsiliepimai.
Nes kad ir kaip neskaniai būčiau pavalgęs vienoje ar kitoje maitinimo įstaigoje, puikiai suvokiu, kad už tą maistą gaminusių žmonių stovi įstaigos savininkai, kurie į tą verslą sudėjo galimai ne tik visas savo pajamas, bet įdėjo ir daug lūkesčių, bei meilės jį kurdami.
Tad rašydamas kiekvieną apžvalgą to nepamirštu.
Noriu, kad to nepamirštumėte ir jūs ir nerašytumėte po mano neigiamais atsiliepimais: skonio reikalas.
Nes mano giliu įsitikinimu šią frazę turi naudoti tik prasta namų šeimininkė, kuri sulaukusi kritikos iš svečių, dėl jos gaminto maisto namie, bandydama pasiteisinti sako: skonio reikalas, kas vienam neskanu, kitam skanu.
Tad po trumpos įžangos pereikime prie naujos apžvalgos, kuri skirta Vilniuje įsikūrusiai maitinimo įstaigai šmaikščiu pavadinimu – „Būsi trečias”.
Baras įsikūręs per du aukštus, kurio interjeras kuo tai primena lietuvišką užeigą.
Blogai kai dirbti į salę paleidžiami padavėjai, kurie galimai net nėra skaitę baro meniu, nekalbant apie tai, kad jie privalo ne tik kad žinoti, kokiais gėrimais ar patiekalais prekiauja baras, bet išmanyti ir jų sudėtį.
Puikus to pavyzdys mūsų stalelį aptarnavusi padavėja. Vos ji atnešė meniu, aš užsisakiau alaus ir paprašiau ką nors pasiūlyti iš užkandžių prie pasirinkto gėrimo, paminėdamas, kad mane domina žirniai, ir ant jų virta kokia kiaulės dalis.
Pasakydama, kad jie turi kiaulės ausį užkeptą keptuvėje su bulviniais blynais ir spirgučiais, mane kiek nuliūdino, nes planavau užsisakyti dar ir pagrindinį patiekalą, nors ir esu pavalgantis bet įveikti du pagrindinius patiekalus būčiau sunkiai pajėgęs.
Tad kaip užkandį pasirenku jos siūlomus žirnius su spirgučiais, bei Katinienei sriubą ir likę laukti gėrimų, pradedame studijuoti meniu, bei rinktis pagrindinius patiekalus.
Vos pradėjęs analizuoti meniu, jame pastebiu „Kiaulės koją su žirniais”, būtent tai, ko man kaip užkandžio prie alaus ir reikėjo – kiaulės dalies be jokių bulvinių blynų, ir aišku žirnių.
Apie tai, kad mane suklaidino informavau ir padavėją atnešusią alų. Pliusas tas, kad ji sutiko žirnius su spirgučiais pakeisti į „Kiaulės koją su žirniais”.
Netrukus mes sulaukėme sriubos, bei „Kiaulės kojos su žirniais ir grybų padažu”
Dienos sriuba – 4,00 €
Manau daugeliui yra girdėtas žodis – šotas, na o tie kas negirdėjo parašau – žodis šotas (iš anglų shot) reiškia nedidelę stipraus gėrimo arba kokteilio porciją (apie 30 ml), išgeriamą vienu gurkšniu.
Kažką panašaus priminė mums patiekta dienos sriuba. Prisipažinsiu dirbdamas, o vėliau lankydamasis įvairiuose maitinimo įstaigose, mačiau įvairiausių sriubų lėkščių, bet tokią mažą bare „Būsi trečias” mačiau pirmą kartą.
Kad sriubos indas mažas puikiai matėsi sriubą kabinant šaukštu. Vienas pilnas šaukštas ir sriubos lyg sumažėjo ketvirtadaliu.
Bet nors sriubos ir buvo juokingai mažai, pati makaronų sriuba su vištiena buvo skani.
Kiaulės koja su žirniais ir grybų padažu – 6,00 €
O pamatęs šią kiaulės koją su žirniais pirma ką norėjau padaryti tai nueiti į virtuvę ir žiūrint į akis tam, kas šį patiekalą gamino paklausti jo, ar jis suvokia ką savyje slypia terminas – grybų padažas.
Manau kad arba žmogus to nežino, arba yra didelis tinginys, kuris vietoje to, kad apkeptų grybus ir gardintų juos su spirgučiais, bei balintų juos grietinėle, ar kaip kaime grietine, nesivargina, o ant balinto padažo su spirgučiais uždeda pirktų konservuotų kelmučių.
Vėliau baigęs valgyti ir pasiteiravęs padavėjos ar tai normalu sužinojau, kad čia besilankantiems svečiams taip patinka. Tad iš čia išplaukia ir atsakymas – kam stengti, jei ir taip gamintą maistą valgo.
Pati kiaulės koja buvo labai skani, gerai išvirta, krito nuo kaulo, ir puikiai derėjo su žirniukais, bet buvo sunku mėgautis šiuo patiekalu, nes kaskart teko gaudyti ir bandyti atskirti tuos marinuotus kelmučius, kurie mano nuomone, čia nedera išvis.
Pagrindiniai patiekalai iškėlė daugiau klausimų nei pirmi du, bet pabandysiu nepamiršdamas nei vienos detalės juos dabar aptarti. Ir pradėsiu nuo sprandinės kepsnio.
Aluje marinuota kiaulienos sprandinė – 15,00 €
Jei reiktų sugalvoti pavadinimą patiekalui „Aluje marinuota kiaulienos sprandinė”, tai manau čia geriausiai tiktų – „Kūčių ir Kalėdų ilgesys”.
Ir šis pavadinimas puikiai atitiktų šio patiekalo skonį, bei sudėtį, nes tiek pati kiauliena, tiek grilintų daržovių iešmelis buvo gausiai „pamylėti” prieskoniais, kurių dėka nebegalėjai jausti nei mėsos, nei daržovių skonio, o tik prieskonių fejerverkus besitaškančius burnoje.
O dar tos agurkų salotos įkalė paskutinę vinį į šio patiekalo karstą. Klausimas – kam jos? Ten skonių ir be jų per daug, būtų pakakę ir kokio padažo, bet geriau pagalvojus, kai kiauliena taip stipriai „numarinuota”, čia reikėjo vietoje prieskoniuose permirkusio kepto daržovių iešmelio gardinto balzamiko padažu, tiesiog patiekti šviežių daržovių, kurios būtų amortizavusios tą mėsos prieskonių gausą, o tų agurkų salotų su majonezu net nebūčiau dėjęs.
Brėmeno muzikantai – 17,00 €
Kepsnyje „Brėmeno muzikantai” buvo tik du geri dalykai: tai – patiekalo pavadinimas ir vištiena.
Ai dar garnyras, kurį Katinienė iš mano lėkštės skolinosi prie jau prieš tai minėtos „Aluje marinuotos sprandinės”.
Visa kita buvo neskanu, arba kitaip tariant nevalgoma.
Bulvinis blynas buvo apsisiautęs aliejaus apsiaustu ir persūdytas, o jautiena ir kiauliena priminė labiau ne keptą mėsą, o tą kurią bandė vytinti, bet per anksti patiekė…
Už šį kepsnį sumokėjau 17,00 € ir labai gailiuosi, nes pridėjęs 1 € būčiau mėgavęsis net trimis „Kiaulės kojomis su žirniais”.
Reziumuoju. Padavėja nurinkdama lėkštes nepasiteiravo ar skaniai pavalgėme, o tiksliau, turėjo pasiteirauti, kodėl tiek maisto palikome nevalgę.
Ji neklausė, o aš nepasakojau, nes net neabejoju, kad ji perskaitys šį tekstą, nes jame ji ras ir atsakymą, kodėl vietoje 6,50 € arbatpinigių, kuriuos būčiau palikęs, jai palikau tik 1,50 €.
Arbatpinigiai, kaip ir geras balas, priklauso nuo suteiktos paslaugos kokybės.
Tad kaip jau minėjau padavėjai – 1,50 €, o barui „Būsi trečias” tik silpnas 3/5.
„Būsi trečias”
Tai „Riebaus katino“ mintys ir išsakomos idėjos, jos jokiu būdu nėra teiginiai, tai teisė visų pirma kaip Lietuvos piliečio ir antra – kliento, išsakyti savo nuomonę apie paslaugas ar prekes už kurias sumokėjau pinigus.
