Seime toliau skinasi kelią Konstitucijos pakeitimo projektas. Socialdemokratai pabrėžia: Lietuva privalo naudotis visomis galimybėmis, veikdama išvien su NATO sąjungininkais, o patikimos gynybos tikslas – apsaugoti žmones ir neleisti karui prasidėti. Antradienį dar vieną balsavimą įveikė Konstitucijos pakeitimo projektas, kuriuo siūloma atsisakyti 137 straipsnyje įtvirtinto absoliutaus draudimo Lietuvos teritorijoje turėti masinio naikinimo ginklų. Už projektą balsavo 99 Seimo nariai, 11 buvo prie 6 susilaikė.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos vertinimu, ši Konstitucijos pataisa – svarbus žingsnis stiprinant valstybės saugumą ir užtikrinant, kad Lietuva galėtų visavertiškai veikti kartu su NATO sąjungininkais.
„Tai nuoseklaus mūsų frakcijos darbo rezultatas.
Užtikrinome sklandų projekto pateikimo ir svarstymo procesą, pavyko sutelkti plačią politinę paramą. Seimas pritaria principinei nuostatai: Lietuva neturi pati sau uždrausti gynybos priemonių, kurių ateityje gali prireikti veikiant kartu su NATO sąjungininkais“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
R. Sinkevičius: Konstitucija turi saugoti, o ne riboti
Kai 1992 m. buvo priimta Konstitucija, Lietuvos teritorijoje dar buvo Rusijos kariuomenė. Tuomet draudimas Lietuvos teritorijoje turėti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių turėjo aiškų istorinį pagrindą.
Šiandien Lietuva yra NATO narė, o jos saugumas grindžiamas sąjungininkų kolektyvine gynyba ir bendru atgrasymu.
„Konstitucija turi saugoti valstybę, o ne riboti jos galimybes apsiginti.
Nežinome, kokių sprendimų saugumo padėtis pareikalaus po penkerių ar dešimties metų. Todėl Lietuva turi turėti galimybę kartu su sąjungininkais priimti sprendimus, būtinus mūsų žmonėms ir teritorijai apginti“, – pabrėžia R. Sinkevičius.
Pasak jo, diskusijos esmė nėra klausimas, ar Lietuvoje rytoj turėtų atsirasti branduolinių ginklų. Keliamas klausimas, ar valstybė turi iš anksto sau uždrausti dalį priemonių, kuriomis grindžiama NATO kolektyvinė gynyba.
„Valstybės gynybos centre yra žmogus – jo gyvybė, šeima, namai ir teisė gyventi taikiai.
Todėl mūsų tikslas nėra daugiau ginklų. Mūsų tikslas – tokia stipri Lietuvos ir viso Aljanso gynyba, kad niekam nekiltų nė mintis mus pulti“, – sako R. Sinkevičius.
R. Motuzas: patikimas atgrasymas yra taikos sąlyga
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pabrėžia, kad siūlomas Konstitucijos pakeitimas nėra sprendimas Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus. Jo esmė – iš anksto neapriboti Lietuvos galimybių kartu su NATO sąjungininkais užtikrinti valstybės saugumą.
„Lietuvos istorinė patirtis mus išmokė, kad mažų valstybių saugumas priklauso nuo tarptautinės teisės, sąjungininkų solidarumo ir patikimo atgrasymo.
Atgrasymo tikslas nėra karas – jo tikslas yra apsaugoti žmones ir neleisti karui prasidėti“, – sako R. Motuzas.
Pasak jo, narystė NATO reiškia ne tik sąjungininkų įsipareigojimą ginti Lietuvą, bet ir Lietuvos atsakomybę visavertiškai prisidėti prie bendros Aljanso gynybos.
„Tai yra mūsų nacionalinio saugumo interesas.
Lietuva turi būti aktyvi, atsakinga ir patikima NATO narė. Potencialus agresorius neturi abejoti nei mūsų vienybe, nei mūsų pasirengimu gintis“, – pabrėžia R. Motuzas.
Konkretūs sprendimai būtų priimami atskirai
Pataisų rengėjai pabrėžia, kad Konstitucijos pakeitimas savaime nereikštų branduolinių ginklų dislokavimo Lietuvoje ar automatinio užsienio karinių bazių steigimo.
Kiekvienam konkrečiam žingsniui reikėtų atskiro Lietuvos institucijų sprendimo, demokratinės kontrolės ir tarptautinių įsipareigojimų laikymosi. Lietuva netampa branduoline valstybe, o jos įsipareigojimai pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį lieka galioti.
Anot socialdemokratų, stipri gynyba nėra vien ginklų ar karinių pajėgumų klausimas. Jos paskirtis – apsaugoti žmogų, jo šeimą ir teisę saugiai gyventi savo valstybėje. Lietuva neturi pati riboti galimybių veikti kartu su sąjungininkais, tačiau kiekvienas konkretus sprendimas turi būti priimamas atsakingai, demokratiškai ir laikantis tarptautinės teisės.
Seimo LSDP frakcijos inf.
Šaltinis: Nyksciai
