Šią vasarą bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų tyrimas rodo, kad Anykščiai patenka tarp šešių geidžiamiausių savaitgalio poilsio krypčių – pagal pasirinkimų skaičių jie prilygo Klaipėdai. Aukščiau rikiuojasi tik keturi oficialų kurorto statusą turintys miestai – Palanga, Druskininkai, Neringa ir Birštonas. Anykščiai šiame sąraše išsiskiria dar ir tuo, kad yra kurortinė teritorija patekusi į penketuką, siekianti kurorto statuso.
2026 m. birželį atlikto reprezentatyvaus šalies gyventojų tyrimo metu respondentų buvo klausiama, kurį Lietuvos miestą jie pasirinktų savaitgalio poilsiui. Pirmąją vietą užėmė Palanga, kurią nurodė 20 proc. apklaustųjų, po 17 proc. rinkosi Druskininkus ir Neringą, 14 proc. – Birštoną. Klaipėdą ir Anykščius pasirinko po 7 proc. respondentų, Vilnių – 6 proc., o Kauną, Panevėžį, Alytų, Šventąją ir Šiaulius – po 1 proc.
Anykščiai tarp lyderių – nors kurorto statuso dar neturi
Tyrimo rezultatai išryškina įdomią tendenciją – pirmąsias keturias pozicijas užima visi keturi šiuo metu Lietuvoje oficialų kurorto statusą turintys miestai: Palanga, Druskininkai, Neringa ir Birštonas. Iškart po jų rikiuojasi Klaipėda ir Anykščiai. Anykščiai turi kurortinės teritorijos statusą, tačiau oficialiai kurortu dar nėra.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, skirtumas tarp kurorto ir kurortinės teritorijos nėra vien formalus – kurortui keliami aukštesni reikalavimai. Kurortui būtini moksliškai ištirti ir pripažinti gamtiniai gydomieji veiksniai bei išplėtota specialioji infrastruktūra, skirta sveikatinimo, gydymo ir poilsio reikmėms.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė pabrėžia, kad kurorto statusas miestui suteikia ne tik daugiau matomumo, bet ir ekonominės naudos.
„Kurorto statusas miestui suteikia daugiau matomumo ir realios naudos gyventojams, verslui bei turistams. Daugiau lankytojų reiškia daugiau darbo vietų, stipresnį vietos verslą ir didesnes pajamas miestui. Naudą jaučia ne tik viešbučiai ar restoranai, bet ir prekybos, paslaugų bei laisvalaikio sektoriai. Gyventojams tai dažnai reiškia daugiau paslaugų, tvarkingesnę aplinką ir gyvesnį miestą visus metus“, – sako G. Burokienė.
Ministerijos duomenimis, vien 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos kurortuose apsistojo apie 311 tūkst. turistų – trečdalis visų šalies turistų. Kurorto statusas taip pat gali padėti stiprinti miesto įvaizdį, pritraukti investicijų ir naujų verslų, o kurortams numatytos ir papildomos finansavimo galimybės, įskaitant finansavimą per Kelių priežiūros ir plėtros programą.
Anykščius renkasi – jaunos šeimos
Tyrimo duomenys rodo, kad Anykščių patrauklumas nėra susijęs tik su viena siaura visuomenės grupe. Pasirinkimai gana tolygiai pasiskirsto pagal lytį, išsilavinimą, šeiminę padėtį ir gyvenamąją vietą. Vis dėlto ryškesnis susidomėjimas matomas tarp 26–35 metų gyventojų – šioje amžiaus grupėje Anykščius savaitgalio poilsiui rinkosi 10 proc. respondentų. Tarp 1001–1500 eurų pajamas vienam namų ūkio nariui per mėnesį gaunančių respondentų šis rodiklis siekė 9,6 proc.
Tai leidžia kalbėti apie Anykščius kaip apie savaitgalio poilsio kryptį, patrauklią plačiam gyventojų ratui, o ne tik vienai konkrečiai auditorijai.
„Tyrimo rezultatai patvirtina, kad Anykščiai jau dabar gyventojams ir svečiams yra patraukli poilsio kryptis. Turėdami kurortinės teritorijos statusą, nuosekliai plėtojame poilsio, kultūros ir sveikatinimo pasiūlą. Anykščiai yra kitoks kurortas – tai vieta kur dera ramus poilsis ir aktyvus laisvalaikis. Rajonas gali didžiuotis unikalia gamtine aplinka, gausiais kultūros objektais, o jo miškingumas viršija Lietuvos vidurkį. Visa ši aplinka kuria pridėtinę vertę ir vietą, kurioje žmogui norisi ne tik ilsėtis, bet ir kurti“, – sako Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.
Ministerija: Anykščiai turi potencialo tapti kurortu
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyta sudaryti sąlygas Anykščių kurortinei teritorijai siekti kurorto statuso ir stiprinti turizmo bei rekreacijos potencialą Rytų Lietuvoje. Ekonomikos ir inovacijų ministerija kaip svarbias miesto stiprybes įvardija išskirtinę gamtinę aplinką, rekreacinius išteklius ir sukauptą turizmo potencialą.
„Didžiąją dalį kurortui keliamų kriterijų jau esame įgyvendinę – Anykščiuose nėra sunkiosios pramonės, oro tarša nedidelė, o žaliųjų plotų turime daugiau, nei reikalaujama. Miestą nuosekliai tvarkome ir žaliname – nuo miesto parko ir autobusų stoties iki prieplaukos bei Dainų slėnio. Manau, šiandien labiausiai trūksta sprendimo valstybiniu lygmeniu. Tikiu, kad Anykščiai turi visas prielaidas tapti oficialiu Lietuvos kurortu“, – sako K. Tubis.
Vis dėlto kelias iki oficialaus kurorto statuso dar nėra baigtas. Pagal nustatytą tvarką savivaldybės taryba pirmiausia turi pateikti pasiūlymą ir dokumentus, pagrindžiančius vietovės atitiktį kurorto statusui keliamiems reikalavimams. Tuomet ministerija sudaro darbo grupę, kuri įvertina, ar vietovė atitinka nustatytus kriterijus. Galutinį sprendimą dėl kurorto statuso suteikimo priima Seimas.
Šiuo metu ministerija taip pat yra parengusi kurortams ir kurortinėms teritorijoms taikomų reikalavimų pakeitimus, kuriuos numato teikti Vyriausybei. Jais siekiama atnaujinti ir su galiojančiais teisės aktais suderinti reikalavimus, susijusius su transportu, sveikatos apsauga, teritorijų planavimu ir aplinkosauga.
Jeigu Anykščiams ateityje būtų suteiktas kurorto statusas, jie taptų penktuoju oficialiu Lietuvos kurortu. Šiuo metu tokį statusą turi Palanga, Neringa, Druskininkai ir Birštonas. Be to, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane būtent Anykščiai šiuo metu išskirti kaip vietovė, galinti ateityje siekti kurorto statuso – kitos tokios gyvenamosios vietovės dokumente nėra įvardytos.
Tačiau norint atrasti Anykščius, oficialaus kurorto statuso laukti nereikia – tyrimas rodo, kad gyventojų akyse miestas jau dabar konkuruoja su populiariausiomis šalies poilsio kryptimis. Kurorto statusas galėtų tapti papildomu impulsu miesto augimui, didinti jo žinomumą ir patrauklumą investicijoms į turizmo, sveikatinimo bei laisvalaikio paslaugas. Jau dabar skatinama į nekilnojamąjį turtą Anykščiuose žvelgti iš ilgalaikės perspektyvos – miesto ambicijos tapti kurortu ir augantis jo patrauklumas gali atverti naujų galimybių tiek verslui, tiek investuotojams.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ tyrimą atliko birželio 18–28 dienomis. Jo metu apklausta 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas telefoninės ir internetinės apklausos metodas, respondentai apklausti visoje šalies teritorijoje.
Šaltinis: Nyksciai
