Sunku atsispirti, kai šuo palydi akimis kiekvieną jūsų sumuštinio kąsnį, o katė demonstratyviai sukasi aplink kojas. Skanėstas yra paprasčiausias būdas parodyti meilę, ir čia slypi problema: iš meilės augintiniai Lietuvoje vis dažniau lepinami iki antsvorio. Gerai parinkti skanėstai gali būti naudingi tiek dresūrai, tiek sveikatai, tereikia žinoti kelias taisykles.

Dešimties procentų taisyklė

Veterinarijos gydytojai laikosi paprasto principo: skanėstai turi sudaryti ne daugiau kaip dešimtadalį visų per dieną gaunamų kalorijų. Visa kita turi būti gaunama iš visaverčio pašaro, kuriame subalansuoti vitaminai ir mineralai. Skamba paprastai, bet praktikoje riba peržengiama greitai: vienas sūrio gabalėlis mažam šuniui kalorijų prasme prilygsta keliems žmogaus šokolado plytelės gabaliukams. Jei augintinis dresuojamas ir skanėstų gauna daug, tą dieną atitinkamai mažinkite pagrindinio maisto porciją.

Kuo natūralūs skanėstai skiriasi nuo sausainių

Skanėstų lentynose rasite dvi dideles grupes. Pirmoji yra keptų sausainių tipo gardumynai, kuriuose, be mėsos, būna miltų, cukraus ar kitų užpildų. Antroji grupė yra džiovinta mėsa ir subproduktai: ausys, kakleliai, plaučiai, žuvies odelės. Būtent natūralūs skanėstai iš vieno ar dviejų ingredientų šiuo metu populiarėja greičiausiai, nes jų sudėtį lengva perprasti: pakuotėje parašyta, pavyzdžiui, tiesiog džiovinta antiena, ir daugiau nieko.

Ilgai kramtomi džiovinti skanėstai atlieka ir mechaninį darbą: kramtymas valo dantų apnašas ir užima šunį, kuris kitu atveju energiją išlietų į batus ar baldus. Katėms natūralūs liofilizuoti mėsos gabalėliai dažnai tampa vieninteliu skanėstu, kurį pripažįsta net išrankiausios.

Skaitykite sudėtį, ne pakuotės priekį

Užrašai „premium“ ar „su vitaminais“ nieko negarantuoja. Apverskite pakuotę ir peržiūrėkite sudėtį: mėsa turi būti įvardyta konkrečiai ir nurodyta sąrašo pradžioje, o dirbtinių dažiklių ir konservantų sąrašas kuo trumpesnis. Atsargiau vertinkite skanėstus su cukrumi, jo gyvūnams nereikia visai. Alergiškiems augintiniams saugiausi vieno baltymo skanėstai, pavyzdžiui, vien iš triušienos ar antienos, nes su jais lengva kontroliuoti, ką gyvūnas iš tiesų gauna.

Specializuotose veterinarijos prekių parduotuvėse, tokiose kaip „Vetslėnis“, skanėstai rūšiuojami pagal gyvūno rūšį ir amžių, todėl išsirinkti tinkamą variantą paprasčiau nei prekybos centro lentynoje, kur viskas sudėta greta.

Skanėstas dresūroje: mažiau yra daugiau

Dresuojant skanėsto vertę lemia ne dydis, o greitis. Gyvūnas turi gauti atlygį per sekundę ar dvi po teisingo veiksmo, kitaip ryšys tarp komandos ir apdovanojimo nutrūksta. Todėl mokymui geriausiai tinka minkšti, greitai praryjami gabalėliai, maždaug žirnio dydžio: šuo nesustoja kramtyti ir iškart grįžta prie užduoties.

Praktiškas triukas ilgesnėms treniruotėms yra dalį dienos sauso pašaro normos atsidėti į kišenę ir naudoti kaip atlygį. Kalorijų balansas nenukenčia, o šuniui svarbiausias pats faktas, kad gavo atlygį, o ne porcijos dydis. Ypatingus, kvapniausius skanėstus laikykite sunkiausioms užduotims: šaukimui atgal parke su daug dirgiklių paprastas sausainis dažnai nebekonkuruoja su aplinkos įdomybėmis.

Kaip laikyti, kad skanėstai nepasentų

Natūralūs džiovinti produktai neturi dirbtinių konservantų, todėl atidarytoje pakuotėje išsilaiko trumpiau nei pramoniniai sausainiai. Laikykite juos sandariame inde, sausoje vietoje, ir stebėkite kvapą: apkartęs riebalų kvapas reiškia, kad produktas nebetinkamas. Didelės pakuotės apsimoka tik tada, kai namuose gyvena ne vienas augintinis arba skanėstai naudojami kasdien.

Kada skanėstas tampa vaistu, o kada – žala

Dalis skanėstų kuriami su papildoma funkcija: vieni skirti dantų priežiūrai, kitų sudėtyje yra gliukozamino sąnariams ar rudadumblių medžiagų apykaitai. Tai patogus būdas duoti naudingų medžiagų gyvūnui, kuris tabletes atkakliai išspjauna.

Yra ir kita pusė. Virti kaulai, ypač paukštienos, gali skilinėti aštriomis skeveldromis. Riebūs žmonių stalo likučiai šunims gali išprovokuoti kasos uždegimą, o svogūnai, vynuogės, razinos ir šokoladas yra tiesiog nuodingi. Taisyklė paprasta: augintinis lepinamas jam skirtais produktais, o ne tuo, kas liko lėkštėje.

Amžius keičia skanėstų meniu

Šuniukui ir senjorui tinka skirtingi gardumynai. Jauniems, dantis keičiantiems gyvūnams per kieti kramtalai gali pažeisti besiformuojančius dantis, todėl jiems renkami minkštesni variantai. Vyresniems augintiniams, kurių dantys jau nusidėvėję ar išretėję, kieti džiovinti skanėstai taip pat tampa iššūkiu: čia geriau tinka minkšti gabalėliai arba funkciniai kramtukai sąnariams palaikyti. Visais atvejais naujo tipo skanėstą duokite po vieną ir stebėkite, kaip gyvūnas jį virškina, ypač jei jis linkęs į jautrumą.

Saikas yra geriausias skanėstas

Skanėstai neturi tapti kasdienių kalorijų pagrindu, bet visiškai jų atsisakyti taip pat nėra prasmės: tai svarbi bendravimo ir mokymo dalis. Rinkitės aiškios sudėties produktus, įskaičiuokite juos į dienos racioną ir stebėkite augintinio svorį. Tada kiekvienas gardumynas liks tuo, kuo ir turi būti: maža šventė, kuri nekainuoja sveikatos. PR

Šaltinis: Nyksciai