490 metų nuo pirmojo miesto vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose ir 410 metų nuo Magdeburgo teisės suteikimo šiemet minintis Joniškis gali didžiuotis ne tik istorija. Jis ryškiai išsiskiria ir darbo rinkos rodikliais.
Per pastaruosius metus Joniškio rajonas tapo viena sėkmingiausių savivaldybių šalyje pagal registruoto nedarbo rodiklius. Prieš septynerius metus vidutinis metinis registruotas nedarbas siekė beveik 12 proc., o pandemijos laikotarpiu buvo išaugęs iki 15 proc. Bet liepos 1 dieną jis siekė vos 5,2 proc.
Šie pokyčiai neatsirado savaime. Prieš šešerius metus rajone buvo susidurta su situacija, kai dalis žmonių registruodavosi Užimtumo tarnyboje ne dėl darbo paieškos, bet socialinių garantijų. Tuo metu dalis gyventojų dirbdavo tik sezoninius ar nelegalius darbus, o darbdaviai skeptiškai vertino įstaigos vaidmenį.
„Norėjome parodyti, kad Užimtumo tarnyba nėra socialinių paslaugų teikimo vieta. Mūsų tikslas buvo padėti žmonėms susirasti darbą, įgyti kvalifikaciją ir pasinaudoti kitomis užimtumo galimybėmis“, – pasakojo Joniškio skyriaus vedėja Audronė Šlerpienė.
Situaciją apsunkino ir regiono specifika: jaunų žmonių migracija į didmiesčius, gyventojų senėjimas, investicijų stoka, o dauguma rajono įmonių buvo labai mažos. Lūžis įvyko 2019 metais, kai prie pokyčių aktyviai prisidėjo savivaldybė. Pradėti reguliarūs susitikimai tarp įvairių institucijų, sustiprinti informacijos mainai, organizuojami bendri renginiai ir iniciatyvos gyventojams.
Vienu sėkmingiausių sprendimų tapo darbo rinkos dienos seniūnijose. Gyventojai vienoje vietoje galėjo susitikti su darbdaviais, Užimtumo tarnybos specialistais, savivaldybės ir kitų institucijų atstovais. Buvo ne tik pristatomos laisvos darbo vietos, bet ir individualiai ieškoma geriausių sprendimų konkrečiam žmogui.
Anot Joniškio skyriaus vedėjos, svarbiausia buvo pakeisti žmonių požiūrį į institucijas: „Pavyko parodyti, kad nė viena institucija nesiekia bausti ar kontroliuoti. Visų tikslas yra padėti. Kai jie suprato kiekvienos įstaigos vaidmenį ir savo atsakomybę, bendradarbiavimas tapo daug sklandesnis.“
Anksčiau Joniškio rajone daugiausia darbo pasiūlymų registruodavo žemės ūkio įmonės, o dabar didžiausia paklausa sutelkta apdirbamojoje gamyboje, kuriai tenka beveik 30 proc. visų laisvų darbo vietų. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorius sudaro apie 21 proc., prekyba – beveik 13 proc. darbo pasiūlymų. Taip pat auga sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų poreikis.
Pokyčius pajuto ir darbdaviai. Mažėjant nedarbui, darbuotojų paieška tapo sudėtingesnė, todėl verslas vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų išlaikymui, papildomoms naudoms ir gerina darbo sąlygas. Aktyviau įsitraukiama ir į jaunimo užimtumo iniciatyvas, siekiant kuo daugiau jaunų žmonių išlaikyti regione, o ne ieškoti darbuotojų užsienyje.
Įdarbinimo apimtys rajone išlieka stabilios. 2024 ir 2025 metais Joniškio rajone fiksuota po maždaug 1,4 tūkst. įdarbinimo atvejų, o per pirmąjį šių metų pusmetį darbą jau rado daugiau kaip 600 žmonių. Nors reikšmingą dalį įsidarbinimo vis dar sudaro paprastųjų profesijų darbai, vis didesnę reikšmę įgauna kvalifikuoti darbininkai ir įvairių įrenginių operatoriai.
„Mes nelaukiame, kol atsiras laisva darbo vieta, o siūlome dalyvauti įvairiose atrankose ir kituose miestuose. Joniškio rajone viešasis transportas yra nemokamas, o nuvykti iki greta esančių miestų nėra sudėtinga“, – sakė A. Šlerpienė.
2025 metais Joniškio rajonas pateko ir taip savivaldybių, kuriose vienam gyventojui tenka daugiausia iš užsienio sugrįžusių Lietuvos piliečių. Per metus į rajoną grįžo 193 Lietuvos piliečiai, o išvyko 75.
Liepos 1 dieną Joniškio rajone buvo registruoti 635 bedarbio statusą turintys klientai. Daugiau nei pusė jų buvo vyresni nei 50 metų, beveik kas antras gyveno kaimo vietovėje, daugiau nei trečdalis neturėjo profesinio pasirengimo, beveik kas penktas buvo ilgalaikis bedarbis, o apie 17 proc. sudarė žmonės su negalia. Tai rodo, kad nepaisant pasiektų rezultatų, rajone ir toliau bus svarbu užtikrinti individualizuotą pagalbą pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.
„Svarbiausia nesustoti ir veikti kartu. Kai gyventojai, darbdaviai, savivalda ir valstybės institucijos yra tarsi viena komanda, norisi ne tik išlaikyti stabilumą, bet pasiekti ir dar geresnių rezultatų“, – pabrėžė Joniškio skyriaus vedėja.
Šaltinis: Nyksciai
