Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka
Vienas dažniausių, tačiau sunkiausiai atpažįstamų kepenų suriebėjimo požymių yra lėtinis nuovargis, kurio neįveikia net ir ilgesnis poilsis. Pasak medikų, tai nutinka todėl, kad kepenų ląstelėse besikaupiantys riebalai sutrikdo energijos gamybos procesus.
Organizmas gauna mažiau energijos, nei jam reikia kasdienėms funkcijoms atlikti, todėl nuovargis tampa nuolatiniu palydovu. Specialistai pastebi, kad pacientai dažnai skundžiasi bendru išsekimu, nesusiedami to su konkrečia liga, kol neatliekami kepenų fermentų ir ultragarsiniai tyrimai.
Svorio kontrolės sunkumai
Daug pastangų reikalaujančios dietos ir reguliarus sportas neduoda rezultatų, o svarstyklių rodyklė nejuda iš vietos – tai dar vienas signalas, į kurį verta atkreipti dėmesį. Suriebėjusios kepenys gali sutrikdyti organizmo jautrumą insulinui.
Dėl šios priežasties kūnas pradeda kaupti riebalus, užuot juos efektyviai deginęs energijai gauti. Sutrikus medžiagų apykaitai, net ir sumažinus kalorijų kiekį, pasiekti norimų rezultatų tampa itin sudėtinga, nes organizmas veikia kaupimo, o ne eikvojimo režimu.
Odos pokyčiai ir kiti požymiai
Kai kepenys nebesugeba efektyviai apdoroti visų medžiagų apykaitos produktų, organizmas bando jų atsikratyti kitais būdais. Dėl to gali atsirasti netikėtų odos problemų: į aknę panašūs bėrimai, paraudimas ar niežulys.
Taip pat gali sustiprėti prakaitavimas be aiškios priežasties arba pasikeisti burnos kvapas, kurio nepanaikina net ir kruopšti burnos higiena. Taip nutinka dėl azoto ir sieros junginių, kurių kepenys nespėja neutralizuoti.
Ką daryti pajutus šiuos simptomus?
Nors kiekvienas iš šių simptomų atskirai gali atrodyti nereikšmingas, jų visuma turėtų paskatinti pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Pirmasis žingsnis – kraujo tyrimas, parodantis kepenų fermentų aktyvumą, ir pilvo organų echoskopija.
Ankstyvoje stadijoje diagnozuotas kepenų suriebėjimas yra visiškai grįžtama būklė. Dažniausiai pakanka pakoreguoti mitybą, padidinti fizinį aktyvumą ir atsisakyti alkoholio. Svarbiausia – nenumoti ranka į organizmo siunčiamus signalus ir laiku imtis veiksmų, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų, tokių kaip kepenų uždegimas ar fibrozė.