Karštomis vasaros dienomis dažniausiai galvojame apie apsaugą nuo saulės bei pakankamą skysčių vartojimą. Tačiau aukšta oro temperatūra tampa nemenku iššūkiu ir širdžiai. Kadangi ji verčiama dirbti intensyviau, gali paūmėti ne tik diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, bet ir pasireikšti negalavimai visiškai sveikiems žmonėms.
Medicinos centro „Hila“ kardiologė Rūta Rogalskienė paaiškina, kas vyksta organizme ir kaip apsisaugoti.
Kodėl karštis pavojingas širdžiai?
Karštą dieną organizmas įjungia natūralius apsauginius mechanizmus nuo perkaitimo: imame prakaituoti, išsiplečia odos kraujagyslės, daugiau kraujo nukreipiama į kūno paviršių. Kad efektyviai atliktų šią funkciją, širdis ima dirbti intensyviau.
„Tam, kad organizmas būtų aprūpintas deguonimi ir kartu galėtų vėsintis, širdis turi plakti dažniau ir pumpuoti daugiau kraujo. Širdies ligomis jau sergantiems žmonėms toks papildomas krūvis gali paaštrinti simptomus – pavyzdžiui, sergant vainikinių kraujagyslių liga, širdžiai gali pritrūkti deguonies, todėl gali atsirasti spaudimas ar skausmas krūtinėje. Karštis taip pat gali pabloginti širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimų ar kraujospūdžio kontrolę“, – pasakoja R. Rogalskienė.
Kas patenka į didžiausios rizikos grupę?
- Vyresnio amžiaus žmonės.
- Sergantys širdies nepakankamumu.
- Asmenys, turintys išeminę širdies ligą.
- Žmonės su arterine hipertenzija ar ritmo sutrikimais.
- Ligoniai, sergantys cukriniu diabetu, inkstų ar plaučių ligomis.
„Vyresniems žmonėms rizika didėja dėl to, kad jie neretai silpniau jaučia troškulį, jų organizmas lėčiau prisitaiko prie temperatūros pokyčių, be to, nemaža dalis vartoja vaistus, galinčius paveikti kraujospūdį, skysčių balansą ar prakaitavimą“, – sako kardiologė.
Pavojus jauniems ir sveikiems žmonėms
R. Rogalskienė pabrėžia, kad vasaros karščiai gali būti pavojingi ir, atrodytų, visiškai sveikiems asmenims. Jaunas, sportuojantis žmogus lygiai taip pat gali perkaisti, netekti daug skysčių ar patirti šilumos smūgį.
„Jei per karščius kraujospūdis tampa neįprastai žemas, ima svaigti galva ar jaučiamas silpnumas, reikėtų nedelsiant pasitarti su gydytoju“, – primena kardiologė.
Kas dar labiau kenkia širdžiai vasarą?
- Intensyvus fizinis krūvis dienos metu.
- Alkoholis (skatina skysčių netekimą, plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį).
- Dideli kavos kiekiai ir energiniai gėrimai.
- Nepakankamas vandens vartojimas.
Kardiologė neskatina atsisakyti sporto. Karštomis dienomis patariama judėti anksti ryte arba vėlai vakare, daryti dažnesnes pertraukas ir nuolat gerti vandenį.
Širdies perkaitimo simptomai: kada ieškoti pagalbos?
Temperatūrai pakilus, labai svarbu įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus.
Švelnesni simptomai (reikia nutraukti veiklą, eiti į vėsą, gerti vandenį):
- Neįprastai dažnas ar nereguliarus širdies plakimas.
- Širdies permušimai.
- Stiprus silpnumas ir galvos svaigimas.
- Dusulys ar greitas nuovargis.
Kritiniai simptomai (būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą – 112):
- Stiprus ar užsitęsęs skausmas krūtinėje.
- Ryškus dusulys.
- Alpimas.
- Labai dažnas, chaotiškas širdies plakimas.
„Jei šie simptomai nepraeina ir šiek tiek pailsėjus, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokie požymiai gali signalizuoti ne tik apie perkaitimą, bet ir apie ūmų širdies veiklos sutrikimą“, – perspėja R. Rogalskienė.
Teigiami įpročiai: klaida, kurią vasarą daro lietuviai
Svarbiausi širdies sveikatos principai nesikeičia ištisus metus: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, normalus kūno svoris, kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolė. Vasarą tiesiog reikia rinktis lengvesnį maistą (daržoves, vaisius, žuvį) ir vengti tiesioginės saulės.
Vis dėlto apklausos rodo, kad vieno širdžiai palankaus įpročio šiltuoju metų laiku daugelis nepalaiko. „Moller’s“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad vasarą žuvų taukus reguliariai vartoja tik 22 proc. Lietuvos gyventojų. Beveik penktadalis vasarą jų išvis nevartoja.
Pasak R. Rogalskienės, medicininiu požiūriu toks sezoniškumas nėra pagrįstas.
„Konkretus sezonas niekaip nekoreguoja omega-3 poreikio – mums šių riebalų rūgščių reikia ištisus metus. Tad vien dėl to, kad atėjo vasara, daryti pertraukos nereikėtų. Ypač tais atvejais, kai žmogus omega-3 papildus vartoja rekomendavus gydytojui“, – sako kardiologė.
Natūralus omega-3 šaltinis yra riebi žuvis. Jei jos suvartojama per mažai, galima rinktis žuvų taukų papildus. Tačiau specialistė pabrėžia, kad tai – tik dalis prevencijos. Jei žmogus rūko, mažai juda ir nekontroliuoja cholesterolio, vien papildai rizikos nekompensuos.
