Anykščių rajono tarybos narė, liberalė Irma Smalskienė, nusprendė viešai atsakyti, kodėl ji balsavo už Menų pažinimo centro įkūrimą Anykščių turguje. Publikuojame jos tekstą.
Sulaukiau gyventojų ir turgavietės bendruomenės atstovų kreipimosi dėl planuojamo Menų pažinimo centro įkūrimo Anykščių turgavietės teritorijoje. Kadangi kreipimesi prašoma aiškios kiekvieno tarybos nario pozicijos, noriu viešai paaiškinti, kodėl balsavau už šį projektą ir kokių klausimų vis dar turiu savivaldybei.
Suprantu gyventojų susirūpinimą. Bet kokie esminiai ilgus metus įprastos miesto erdvės pokyčiai kelia klausimų. O kai informacija gyventojus pasiekia vėlai, natūraliai atsiranda nepasitikėjimo, įvairių interpretacijų ir nuogąstavimų.
Savo pozicijos neslepiu – Anykščių rajono savivaldybės taryboje balsavau už projektą „Menų pažinimo centras Anykščiuose“ ir pritariu jo įgyvendinimui turgaus teritorijoje.
Man šis projektas atrodo gražus, racionalus ir galintis būti naudingas visam miestui. Dabartinė turgavietės teritorija yra seniai neatnaujinta, fiziškai ir vizualiai nusidėvėjusi. Intensyviausias gyvenimas joje vyksta turgaus dienomis, daugiausia ryte ir iki pietų, o kitu laiku didelė teritorijos dalis lieka beveik nenaudojama.
Manau, kad prekybos, kultūros ir viešosios erdvės funkcijos šioje vietoje gali ne konkuruoti, o papildyti viena kitą. Menų centro edukacijos, parodos, susitikimai ar renginiai dažniausiai vyktų popietėmis ir vakarais, todėl, tinkamai suplanavus veiklas, abi funkcijas tikrai galima suderinti. Sutvarkyta ir lankoma kultūros erdvė į šią miesto dalį atvestų daugiau žmonių, didintų aplinkinių paslaugų bei prekybos matomumą ir suteiktų impulsą seniai laukiamam visos turgavietės atnaujinimui.
Svarbu pasakyti labai aiškiai: pagal pristatytus projektinius sprendinius Anykščių turgus nėra nei naikinamas, nei iškeliamas.
Numatoma rekonstruoti dalį esamo pastato, įrengti kultūros ir edukacinėms veikloms skirtas patalpas, sutvarkyti aplinką, įrengti pėsčiųjų taką ir automobilių stovėjimo vietas. Pietinė pastato dalis ir jos dabartinės funkcijos turi išlikti. Savivaldybės atstovai taip pat teigia, kad prekyba turguje projekto įgyvendinimo metu neturėtų būti sustabdyta.
Diskusijų kelia ir per turgavietę projektuojamas pėsčiųjų takas. Tačiau žmonių judėjimo jungtis šioje vietoje egzistuoja ir dabar – tik šiandien tai paprastas, nepatrauklus betoninis takas. Sutvarkytas, apželdintas ir patogus praėjimas gali pagerinti susisiekimą bei bendrą teritorijos vaizdą. Žinoma, jis turi būti projektuojamas taip, kad nepablogintų prekybos sąlygų ir neatimtų reikalingos erdvės iš prekybininkų.
Taigi nematau pagrindo teigti, kad įgyvendinus projektą iš anykštėnų bus atimtas turgus. Priešingai – tinkamai įgyvendintas projektas gali padėti turgų išsaugoti, atnaujinti ir paversti patrauklesniu tiek prekybininkams, tiek pirkėjams, tiek miesto svečiams.
Tačiau pritardama pačiai projekto idėjai negaliu pritarti tam, kaip vyko jo pristatymas ir visuomenės įtraukimas.
Tarybos nariai su konkrečiais sprendiniais buvo išsamiau supažindinti tik prieš pat tarybos posėdį, o platesnė diskusija su gyventojais ir prekybininkais prasidėjo jau projektui gerokai pažengus. Mano įsitikinimu, tai yra esminė savivaldybės klaida.
Formali projekto viešinimo procedūra nėra tas pats, kas savalaikis ir prasmingas bendruomenės įtraukimas. Dar prieš priimant politinius sprendimus projektas turėjo būti pristatytas ne tik savivaldybės salėje, bet ir pačioje turgavietėje. Vietoje reikėjo aiškiai parodyti, kur bus pastatas, takas, prekybos vietos, automobilių stovėjimo ir kitos zonos, išklausyti čia dirbančius žmones ir atsakyti į jų praktinius klausimus.
Manau, kad pirmiausia reikėjo kalbėtis su tais, kuriems ši teritorija yra kasdienė darbo ir apsipirkimo vieta. Ne todėl, kad kiekviena išsakyta abejonė privalo sustabdyti projektą, bet todėl, kad žmonių praktinė patirtis gali padėti projektą padaryti geresnį.
Taip pat neužtenka bendro pažado, kad likusi turgavietės dalis bus sutvarkyta vėlesniu etapu. Šiuo metu minima 2028–2034 metų finansavimo perspektyva, tačiau gyventojams ir prekybininkams reikia ne abstraktaus pažado, o konkretaus plano.
Todėl iš Anykščių rajono savivaldybė tikiuosi aiškių atsakymų:
* kaip bus organizuojama prekyba, pirkėjų judėjimas ir automobilių statymas statybų metu;
* kaip numatytos automobilių stovėjimo vietos bus naudojamos intensyviausiomis turgaus dienomis ir kaip bus suderinti prekybininkų, pirkėjų, Menų pažinimo centro darbuotojų bei lankytojų poreikiai;
* ar bus aiškiai palyginta dabartinė ir po projekto įgyvendinimo prekybai skirta teritorija bei prekybos vietų išdėstymas;
* kaip bus organizuojamas bendras pėsčiųjų tako, aikštės ir kitų sutvarkytų erdvių naudojimas, kad jos būtų prieinamos ir turgui, ir Menų pažinimo centro veikloms;
* kada konkrečiai bus pradėta tvarkyti likusi turgavietės dalis ir kokie darbai bus atliekami kitu etapu;
* kokios lėšos ir kada tam bus numatytos savivaldybės biudžete;
* kaip prekybininkai ir gyventojai bus įtraukti rengiant bei tikslinant tolesnius sprendinius.
Mano pozicija išlieka nuosekli: palaikau Menų pažinimo centro įkūrimą šioje vietoje, nes tikiu, kad jis gali atgaivinti seniai atnaujinimo laukiančią teritoriją ir būti naudingas visam miestui.
Tačiau projektas bus iš tiesų sėkmingas tik tuomet, jei kartu bus užtikrinta turgaus veikla, pateiktas konkretus likusios teritorijos sutvarkymo planas ir su žmonėmis bus kalbamasi ne po sprendimų priėmimo, o dar juos rengiant.
Naujovės ir miesto atsinaujinimas neturėtų būti priešinami bendruomenei. Priešingai – pokyčiai geriausiai pavyksta tada, kai žmonės aiškiai žino, kas bus daroma, kada tai bus padaryta ir kaip pasikeitimai paveiks jų kasdienybę.
Irma Smalskienė
Šaltinis: Nyksciai
