Nuo pat ryto iki vėlaus vakaro telefono iš rankų nepaleidžiantys žmonės ilgainiui gali pajusti, kad vidinė organizmo baterija dienos metu išsenka greičiau. Žmonės, vis dažniau jaučiantys galvos ir akių skausmą, kaklo, pečių įtampą, miego sutrikimus, dirglumą, sunkumą susikaupti, turėtų susimąstyti apie skaitmeninį perdegimą. Julija Markeliūnė, „Telia“ Skaitmeninės įtraukties vadovė, aiškina, kas priveda prie tokios būsenos ir pateikia patarimų, kaip jos išvengti.
2026 m. „Samsung“ užsakymu atliktas „Nordstat“ tyrimas atskleidė, jog didžioji dalis, net 8 iš 10, lietuvių telefoną naudoja ne tik bendravimui, bet ir darbui.
Dažniausiai telefone žmonės tikrina darbinį paštą, tą daro 36 proc. žmonių, o beveik du trečdaliai – 64 proc. – kasdien naudoja įvairias kitas programėles, skirtas darbo užduočių atlikimui. Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad lietuviai išsiskiria tarp kitų Baltijos šalių gyventojų tuo, jog yra aktyviausi kelių užduočių vykdytojai vienu metu ir aiškiausiai išreiškia poreikį pažangesniems produktyvumo sprendimams mobiliuosiuose įrenginiuose. Apie 58 proc. lietuvių pageidautų ne tik sklandesnio perėjimo tarp programėlių, bet ir galimybės atlikti sudėtingesnius darbus telefonu.
Tai dar labiau komplikuoja gyventojų santykį su skaitmenine erdve – dar pernai atliktas „Telia“ tyrimas parodė, jog jau ir taip net 96 proc. žmonių rytą pradeda tikrindami telefoną, o 90 proc. tai daro prieš miegą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks kasdienis režimas veda prie skaitmeninio perdegimo – lėtinio nuovargio būsenos, kurią sukelia nuolatinis buvimas virtualioje erdvėje.
„Išmanieji telefonai jau tapo neatsiejama darbo priemone, o vartotojų lūkesčiai šiuo klausimu auga dar sparčiau. Viena vertus, galima džiaugtis tokiu augančiu noru būti produktyviems, kita vertus tai didina riziką pervargti nuo nuolatinio buvimo informaciniame triukšme“, – sako „Telia“ Skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.
Paprasti veiksmai, kurie padės pailsėti nuo ekranų
Įtarimų dėl skaitmeninio nuovargio gali kilti tuomet, kai pasidaro sunku susikaupti, žmogus jaučiasi emociškai išsekęs ir fiziškai išsunktas net tuomet, kai iš tikrųjų poilsiauja, atkreipia dėmesį J. Markeliūnė.
„Kai įvairūs „Teams“, „Outlook“, „Instagram“, „Facebook“ pranešimai kartu be perstojo plūsta visą dieną, nervų sistema pastoviai yra padidinto budrumo būsenoje. Tai gali stipriai varginti, todėl galbūt vertėtų pagalvoti apie tam tikras atsitraukimo strategijas“, – atkreipia dėmesį J. Markeliūnė.
Nors darbo metu pailsėti nuo technologijų gali būti sudėtinga, nusibrėžti ribas tarp realybės ir virtualios erdvės yra sveika. Ekspertė davė keletą patarimų, kuriais vadovaujantis galite palaikyti balansą tarp ekranų ir poilsio.
Pirmiausia, apibrėžkite zonas ir laiką be ekranų. Pavyzdžiui, prie pietų stalo, susitikimų metu ar vakare prieš miegą. Rekomenduojama mažiausiai 30–60 minučių iki miego nenaudoti telefono bei kompiuterio, nežiūrėti televizoriaus. Norintiems lengviau laikytis šių ribų gali pasitarnauti ir „Telia“ sukurta „Ryšio dėžė“ – simbolinis įrankis, skatinantis bent valandai per dieną atidėti telefoną ir daugiau dėmesio skirti aplinkiniams bei kokybiškam poilsiui.
Išjunkite nereikalingus pranešimus ir suplanuokite konkretų laiką, kada tikrinsite el. laiškus bei žinutes, o dirbdami nepamirškite pailsinti akis – kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažiūrėkite į tolumoje esantį objektą. Reguliariai judėkite ir darykite pertraukas, bent kartą per valandą atsistokite ir nueikite, pavyzdžiui, atsigerti vandens.
„Sąmoningai rinkitės veiklas už skaitmeninės erdvės: skaitykite popierines knygas, rašykite užrašus ranka, sportuokite, leiskite laiką gamtoje. Bent kartą per savaitę verta suplanuoti kelias valandas ar net visą dieną be socialinių tinklų ir nebūtinų įrenginių, kad atgautumėte dėmesio koncentraciją ir energiją“, – rekomenduoja J. Markeliūnė.
Audrius Stasiulaitis
Šaltinis: Nyksciai
