Tikrasis margainis – retas augalas mūsų palaukėse, bet jau neretas gėlynuose. Jis gražus – karpytais dėmėtais lapais, ryškiai raudonais ar violetiniais žiedynais, bet nepatogus – dygus kaip visi dagiai. Tai unikalus augalas, kurį mėgsta kolekcininkai, darželiuose sodina žolininkai ir egzotikos mylėtojai.
Tikrasis margainis labai paplitęs Viduržemio jūros pakrančių šalyse. Prancūzijoje žmonės jaunais margainio lapeliais, žiedpumpuriais ir šakniastiebiais gardina salotas, o margainį vadina laukiniu artošoku. Be to, daržuose jie augina aukštas margainių gyvatvores.
Šis augalas ne tik dekoratyvus, bet ir turi gydomųjų savybių kepenų ligoms gydyti. Gydymui naudojami jauni augaliukai, šaknys, bet populiariausios yra sėklos. Liaudies ir tradicinėje medicinoje margainio sėklos naudojamas kepenų ir tulžies ligoms gydyti. Jo preparatai švelniai valo, gydo, užmaitina ir stiprina kepenis. Patogiausia sėklas susimalti ir miltukus vartoti su maistu. Margainis dar vadinamas „kepenų duona”.
Kepenys – svarbiausia žmogaus organizmo laboratorija. Kai stiprios kepenys, tai puiki bus ir kraujotaka, gerai gaminsis tulžis, reikalinga maisto skaidymui, funkcionuos blužnis, kasa bei žarnynas. Kai kepenys veikia normaliai, į kraują patenka visos reikalingos medžiagos, kurios skatina smegenų veiklą, gerą nuotaiką bei savijautą; nebus virškinimo sutrikimų, vidurių užkietėjimo ar pilvo pūtimo. Kepenų veikla įtakoja ir sąnarių sveikatą.
Žmogaus kūne ląstelės nuolat atsinaujina, o gerai dirbančios kepenys veikia kaip energijos šaltinis. O norint atkurti pačių kepenų ląsteles, reikia atkurti jų membranas, o jos yra riebalinės, sujungtos su baltymais. Todėl margainio sėklų riebalai yra svarbūs kepenų apsaugai. Pagrindinė bei vertingiausia margainio sėklų veiklioji medžiaga yra flavanoidas silimarinas; jis turi stiprių antioksidacinių bei priešuždegiminių savybių. Būkite sveiki!
Kristina Giedrė
Šaltinis: Nyksciai
