Vasarą laiką gamtoje neretai apkartina uodai, tačiau tinkamai naudojant įvairius juos atbaidančius repelentus, žvakes, smilkalus ar kitas priemones, šių vabzdžių išvengti – gana paprasta. Visgi neretai poilsiautojus gamtoje pasitinka ir kiti, daug agresyvesni ir skaudžiau geliantys, kraujasiurbiai – sparvos, liaudiškai dar vadinamos „bimbalais“, „akliais“ ar „žabaliais“. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė pasakoja, kas gali padėti apsiginti nuo sparvų ir kaip prižiūrėti skausmingus jų įgėlimus.
Iš pirmo žvilgsnio muses primenančios sparvos dažniausiai gelia arklius, karves ir kitus didesnius, tamsaus kailio gyvulius, todėl jų įprastai daugiau ganyklose ar kaimuose. Vis dėlto su sparvų įkandimais dažnai susiduria ir žmonės – jos gali įkyriai skraidyti aplink žmogų keletą minučių, ieškodamos tinkamos vietos įgelti. Judėjimas ar blaškymasis norint išvengti įgėlimo šiuo atveju irgi gali būti nenaudingas, nes sparvos greitai skraido, jų kūnelis yra sunkesnis nei uodo, todėl judesio sukelta oro srovė jų neatbaido.
Šie kraujasiurbiai, kaip ir uodai, mėgsta drėgnas vietoves, šilumą bei pavėsį, todėl jų taip pat gali būti miško proskynose, šalia vandens telkinių, sodybose. Tose vietose, kurias pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, sparvų bus mažiau, ypač karštomis dienomis, tačiau vakarėjant jų gali padaugėti. Be to, kanda tik sparvų patelės, nes kraujas joms yra gyvybiškai svarbus siekiant susilaukti palikuonių, o patinai pasitenkina maitindamiesi žiedadulkėmis ir nektaru.
Kaip pasirūpinti įkandimu?
Sparvos pastebi žmogaus ar gyvūno skleidžiamą šilumą iš toli, o įgėlus sparvai skausmas pajuntamas iš karto. Taip yra todėl, kad jų geliamasis straubliukas yra didesnis ir storesnis nei uodo, gali prasiskverbti net ir pro tankaus audinio drabužius. Po įkandimo pažeista vieta gali parausti, patinti, tapti skausminga ir jautri.
„Nors simptomai įprastai praeina per keletą dienų, kurį laiką gali lydėti diskomfortas. Rekomenduočiau po įkandimo nuplauti pažeistą vietą su vandeniu ir muilu arba ją dezinfekuoti. Po įkandimo gali pagelbėti specialūs tepalai ar geliai, kai kurie jų turi vėsinantį efektą. Rinkoje taip pat yra ir specialių, niežėjimą ir uždegimą mažinančių antihistaminių gelių su dimetindeno maleatu ar kitomis veikliosiomis medžiagomis bei ant pažeistos vietos klijuojamų, niežėjimą mažinančių pleistrų“, – aiškina vaistininkė G. Stankevičienė.
Ji dalijasi, kad įgėlimo vietą galima pašaldyti, o jei simptomai neslopsta ir vargina – rekomenduojama išgerti nereceptinių vaistų nuo alergijos, prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku.
Infekcijų ir alerginių reakcijų grėsmė
Vaistininkė patikina, kad nors sparvų įgėlimai įprastai laikomi nepavojingais, kai kurie žmonės gali susidurti su alergine reakcija šių vabzdžių į kraują su seilėmis suleidžiamiems baltymams. Tokiu atveju įgėlimo vieta gali nemenkai ištinti, pulsuoti, tapti jautri net menkiausiam prisilietimui, karšta. Kitiems gali atsirasti mėlynė, galvos svaigimas, pykinimas, sunkumas kvėpuoti. Retai, tačiau pasitaiko, kad žmonėms pasireiškia ir anafilaksinio šoko reakcija, ypač jei sparva įkanda į kaklo ar galvos zoną.
„Dar vienas pavojus susidūrus su sparvomis – galima infekcija. Kadangi šio kraujasiurbio straubliukas yra didesnis ir geliant atsiveria didesnis odos plotas, į mikrožaizdelę gali pakliūti bakterijų, ypač jei esame gamtoje. Tokiu atveju pažeista vieta supūliuoja, gali atsirasti abscesas, pakilti temperatūra, pasireikšti kūno skausmai, pykinimas, gali tapti sunku judinti galūnę. Tokiu atveju vertėtų stengtis numalšinti uždegimą ir kreiptis į medikus, kad šie atvertų ir išvalytų žaizdą“, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Patiems užsiimti infekuotos vietos atvėrimu ir pūlių drenavimu ji griežtai nerekomenduoja. Spaudžiant ar kitaip bandant atverti pūlinį į pažeistą vietą gali patekti dar daugiau bakterijų, be to, galima pažeisti ir taip uždegimišką bei jautrią odą, todėl gali likti ir randas. Anot G. Stankevičienės, retais atvejais abscesas gali komplikuotis į sepsį, o tai – gyvybei pavojinga būklė.
Vienos apsaugos priemonės gali nepakakti
Vaistininkė G. Stankevičienė įspėja, jog siekiant apsisaugoti nuo šių erzinančių vabzdžių, eteriniais aliejais grįsti repelentai gali ne visada būti veiksmingi, mat saugantis nuo sparvų, kaip ir nuo erkių, apsauga turėtų būti stipresnė. Tokiu atveju patartina taikyti kelias skirtingas priemones vienu metu arba rinktis agresyviau veikiančias aktyviąsias medžiagas.
„Vienas iš populiariausių pasirinkimų yra DEET savo sudėtyje turinčios priemonės, kurių galima rasti skirtingų stiprumų. Specialios apyrankės, vabzdžius atbaidantys smilkalai, ultragarsinės ar dujinės priemonės su alethrinu taip pat gali būti labai veiksmingos, jas kombinuojant kartu. Žinoma, reikėtų nepamiršti pasirūpinti tinkleliais ant langų bei durų, tamsiu paros metu nepalikti pravirų langų ir uždegtos šviesos“, – pataria G. Stankevičienė.
Ji priduria, kad keliaujant į miškingas vietoves ar prie vandens telkinių, pravartu dėvėti šviesius drabužius, kadangi sparvas traukia tamsios spalvos. Naudojant repelentus taip pat patartina nepamiršti juos reaplikuoti, kaip nurodyta ant pakuotės, nes kitu atveju apsauga gali būti mažesnė.
Šaltinis: Nyksciai
