Tris pagrindines palūkanų normas ECB nusprendė padidinti 25 baziniais punktais.
„Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti pinigų politiką taip, kad infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu stabilizuotųsi ties 2 proc. tikslu.
Vadovaudamasi šiuo įsipareigojimu, ji šiandien nusprendė padidinti tris pagrindines ECB palūkanų normas 25 baziniais punktais“, – nurodoma ECB pranešime.
Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe padidintos atitinkamai iki 2,25 proc., 2,40 proc. ir 2,65 proc. Naujos normos įsigalios birželio 17 d.
„Priėmę šiandieninį sprendimą, mes ir toliau esame gerai pasirengę susidoroti su karo sukeltu neapibrėžtumu.
Mes atidžiai stebėsime padėtį ir, siekdami nustatyti tinkamą pinigų politikos kryptį, vadovausimės duomenimis ir kiekvieno posėdžio metu priimamais sprendimais.
Visų pirma, mūsų sprendimai dėl palūkanų normų bus grindžiami infliacijos perspektyvų ir su ja susijusių rizikų vertinimu, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, taip pat į bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos perdavimo stiprumą.
Mes iš anksto neįsipareigojame laikytis konkrečios palūkanų normų trajektorijos“, – per spaudos konferenciją po ECB posėdžio sakė banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard).
„Valdančioji taryba pabrėžia būtinybę skubiai stiprinti euro zonos ekonomiką, kartu užtikrinant tvirtą viešųjų finansų padėtį.
Fiskalinis tvarumas yra esminis veiksnys, užtikrinantis platesnį ekonominį stabilumą. Fiskalinės priemonės, skirtos reaguoti į energijos kainų šoką, turėtų būti laikinos, tikslinės ir pritaikytos konkrečioms aplinkybėms, kaip pabrėžta Europos Komisijos 2026 metų Europos pavasario semestro dokumentų rinkinyje.
Reformos, skirtos didinti euro zonos augimo potencialą ir spartinti energetikos sektoriaus perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, yra svarbesnės nei bet kada anksčiau“, – pažymėjo ECB vadovė.
Pasak euro zonos centrinio banko, karas Artimuosiuose Rytuose kelia infliacinį spaudimą, o sprendimas didinti palūkanų normas yra pagrįstas įvairiais scenarijais, kuriuose numatoma, kaip šis sukrėtimas gali vystytis ir paveikti euro zonos vidutinės trukmės perspektyvas.
Pagal naują ECB bazinį scenarijų numatoma, kad bendrasis infliacijos lygis šiemet vidutiniškai sieks 3 proc. (kovą prognozuota 2,6 proc.), 2027 metais – 2,3 proc., o 2028 metais – 2 proc.
Vadinamoji bazinė infliacija, neįskaitant energijos ir maisto kainų, pagal bazinį scenarijų šiais ir ateinančiais metais turėtų siekti vidutiniškai 2,5 proc., o 2028 metais – 2,2 proc., nurodo ECB.
Palyginti su kovo mėnesiu, ECB ekspertai padidino bazinę infliacijos prognozę šiems ir ateinantiems metams dėl didesnio energijos kainų augimo, kuris, tikimasi, tam tikru mastu turės įtakos maisto produktų, prekių ir paslaugų infliacijai.
ECB taip pat sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozes, kas atspindi ryškesnį karo poveikį žaliavų rinkoms, realioms pajamoms ir pasitikėjimui, ir dabar pagal bazinį scenarijų prognozuoja, kad vidutinis euro zonos ekonomikos augimas šiemet sieks 0,8 proc. (kovą tikėtasi 0,9 proc.), ateinančiais metais – 1,2 proc., o 2028 metais – 1,5 proc.
„Perspektyvos išlieka neaiškios, o infliacijai kyla didėjimo rizika, o ekonomikos augimui – mažėjimo rizika. Visos karo pasekmės vidutinės trukmės laikotarpio infliacijai ir augimui priklausys nuo energijos kainų šoko intensyvumo ir trukmės, taip pat nuo jo netiesioginių ir antrinių padarinių masto“, – nurodė bankas.
Infliacija euro zonoje spartėja, nes pagrindinis naftos gabenimo maršrutas – Hormuzo sąsiauris – išlieka iš esmės uždarytas. Gegužę ji paspartėjo iki 3,2 proc. ir viršijo ECB nustatytą 2 proc. tikslą.
ECB sprendimas padidinti palūkanų normas yra pirmasis nuo 2023 metų rugsėjo, kai politikos formuotojai kovojo su nevaldomąja infliacija, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.
Vėliau, infliacijai sumažėjus, centrinis bankas kelis kartus mažino palūkanų normas, tačiau nuo praėjusių metų birželio palūkanų normas išlaikė stabilias.
Didesnės skolinimosi išlaidos paprastai slopina paklausą ir padeda sumažinti infliaciją. Tačiau vis daugiau ekonomistų pasisako prieš palūkanų normų didinimą ir įspėja, kad šis žingsnis gali turėti mažai įtakos kovai su infliacija, kuri kilo daugiausia dėl energijos tiekimo trūkumo, o ne dėl didelės vartotojų paklausos.
Didesnės skolinimosi išlaidos taptų dar didesne našta sunkumų patiriančiai euro zonos ekonomikai, kuri pirmąjį ketvirtį susitraukė, daugiausia dėl nuosmukio Airijoje.