Tačiau, kaip pastebi Lietuvos sporto universiteto profesorius emeritas Antanas Skarbalius, atsakymas gerokai sudėtingesnis.
Sportinius pasiekimus didele dalimi nulemia ir genetika, ir trenerių darbas, ir fizinis aktyvumas pirmaisiais vaiko gyvenimo metais.
Kas svarbiau rezultatams – talentas, darbas ar genai?
Vieni sportininkai, net ir treniruodamiesi labai daug, nepasiekia aukščiausio lygio, o kiti, rodos, įdeda kur kas mažiau pastangų, bet progresuoja gerokai greičiau.
Didelė tikimybė, kad tokį skirtumą nulemia genetika – ji sporte pasireiškia tiek konkrečiomis organizmo savybėmis, tiek ir genetiškai nulemtomis galimybėmis tobulėti.
„Kaip rodo moksliniai tyrimai, yra bent keletas genetinių veiksnių, nulemiančių sportininkų pasiekimus.
Pirmasis iš jų – genetinis potencialas, apimantis žmogaus fiziologines savybes: širdies dydį, plaučių talpą, kraujotakos efektyvumą, raumenų struktūrą ir panašius dalykus. Jeigu šie rodikliai yra palankūs konkrečiai sporto šakai, jie gali turėti lemiamos įtakos rezultatams.
Antrasis veiksnys – adaptyvumas arba organizmo gebėjimas tobulėti. Du sportininkai gali turėti labai panašų genetinį potencialą, tačiau jų organizmas į treniruotes reaguos skirtingai.
Tas, kurio adaptyvumas didesnis, paprastai pasieks ir geresnių rezultatų“, – sako profesorius.
Vis dėlto, jo teigimu, palankūs genetiniai duomenys savaime nereiškia, kad kelias į aukštumas sportininkui garantuotas.
Vienas dažniausių iššūkių, su kuriuo susiduria sportininką šiame kelyje lydintys treneriai, yra specialiai jam pritaikytos ir mokslo rekomendacijas apimančios treniravimo programos parengimas.
Tačiau šiuolaikinis mokslas gali padėti užtikrinti patį geriausią sportinį parengtumą per svarbiausias varžybas.
Pagrindus sportininko karjerai suformuoja vaikystė
Tiesa, kaip pastebi A. Skarbalius, pagrindai sėkmingai sportininko karjerai susiformuoja gerokai anksčiau nei prasideda kryptingos, į pačius aukščiausius rezultatus orientuotos, treniruotės – dar vaikystėje.
„Yra du ypač svarbūs tarpsniai. Pirmasis – iki maždaug 7–8 metų. Šiuo laikotarpiu vaikui būtina sudaryti galimybes kuo daugiau judėti, ir visai nesvarbu, kokia tai sporto šaka.
Be to, šiame amžiuje judėjimo įvairovė tiesiogiai veikia ne tik fizinį, bet ir neurologinį vystymąsi.
Vaikas per judėjimą mokosi suvokti aplinką – signalai iš smegenų keliauja į raumenis ir atgal.
Taigi, jei šiame amžiaus tarpsnyje nesudarome galimybių judėti, siauriname ne tik fizines, bet ir kognityvines galimybes ateityje“, – sako profesorius.
Antrasis kritinis etapas – paauglystė, kuomet vyksta spartūs biologiniai pokyčiai. Būtent šiuo laikotarpiu ugdant sportininkus, pasak A. Skarbaliaus, atsiranda didžiausia klaidų rizika.
Taip yra todėl, kad tuo metu net ir be intensyvių treniruočių sparčiai gerėja fiziniai rodikliai – pavyzdžiui, jaunuoliai greičiau bėga ar aukščiau šoka.
„Treneriai, naudodamiesi šiuo palankiu amžiaus tarpsniu, kartais gali pernelyg suintensyvinti treniravimą – tai gali nulemti geresnius rezultatus trumpuoju laikotarpiu, bet turėti neigiamos įtakos jaunų sportininkų anaerobinėms galioms ateityje“, – sako A. Skarbalius.
Masiškumas – ir sveikatingumui, ir talentų paieškai
Profesorius taip pat akcentuoja, kad norint išauginti stiprių sportininkų, svarbi sistema, kuri leistų atrasti talentus. Kuo daugiau vaikų įsitraukia į fizinį aktyvumą, tuo didesnė tikimybė pastebėti gabius ir galinčius pasiekti aukštų rezultatų skirtingose sporto šakose.
Kaip pavyzdį A. Skarbalius pateikia Skandinavijos šalis, kur sportinis aktyvumas tarp jaunimo yra itin aukštas. „Kai kuriose šalyse iki brandos sportuoja apie 90 ir daugiau procentų vaikų.
Tokiu atveju netgi keliamas klausimas „Kaip pasiekti likusius kelis procentus?”. Masiškumas yra esminė sąlyga tiek talentų atrankai, tiek ir visuomenės sveikatai“, – sako profesorius.
Norint paskatinti judėti ir vaikus, ir suaugusiuosius, jis akcentuoja būtinybę suderinti galimybes tiek nuosekliai sportuoti, tiek ir dalyvauti sporto šventėse, tokiose kaip pirmąjį birželio šeštadienį Kaune, Nemuno saloje, vyksianti Olimpinė diena.
Didžiausia Lietuvoje sporto šventė tiek šeimas, tiek ir kitus sporto entuziastus pakvies susipažinti su olimpinėmis sporto šakomis, pasivaržyti ir pabendrauti su olimpiečiais. Taip pat – sudalyvauti Olimpinės mylios bėgime. Renginys, kaip įprasta, bus nemokamas.
Olimpinės dienos tikslas – skatinti aktyvų gyvenimo būdą, skleisti olimpines vertybes, supažindinti su sportu iš arčiau ir padėti atrasti mėgstamą veiklą.
Lietuvoje Olimpinė diena pirmą kartą buvo surengta 1989 metais Vilniuje. 2015 metais ši diena tapo keliaujančia švente ir kaskart aplanko vis kitą šalies miestą.