Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus taikomi nauji žemės verčių žemėlapiai. Juos, kaip ir kasmet, parengė Registrų centras, prieš tai juos viešai aptaręs su gyventojais ir suderinęs su visomis savivaldybėmis. Registrų centro parengtus masinio žemės vertinimo dokumentus tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Masinio vertinimo būdu nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės yra reikalingos mokesčių apskaičiavimui, valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainų nustatymui. Žemės sklypų vertėmis remiamasi skaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, skiriant socialinę paramą, nustatant notarinių paslaugų kainas už sandorius ir kitoms reikmėms.
Bendrosios 2026 m. įsigaliosiančių duomenų tendencijos rodo, kad, palyginti su 2025 metais, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Lietuvoje vidutiniškai didėja pakankamai nuosaikiai, apie 8 procentus. Didžiausias metinis augimas fiksuotas Kauno miesto, Molėtų rajono, Šilutės rajono, Birštono ir Kauno rajono savivaldybėse, kur vidutinė žemės vertė per metus augo maždaug 14 procentų. Tuo tarpu mažiausias augimas, siekęs apie 3 procentus, nustatytas Šiaulių miesto ir rajono, Raseinių, Radviliškio ir Kėdainių rajonų savivaldybėse.
Gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 9 procentais, tačiau kai kuriose savivaldybėse augimas gerokai viršija šalies vidurkį. Molėtų rajono savivaldybėje gyvenamosios paskirties žemės vertė padidėjo daugiau nei 30 procentų. Varėnos, Lazdijų, Panevėžio, Anykščių rajonuose ir Rietavo savivaldybėje augimas siekė apie 21 procentą. Šie pokyčiai rodo didėjantį šių teritorijų patrauklumą gyvenamajai plėtrai ir nuolatiniam gyvenimui. Tuo metu Kaišiadorių, Mažeikių, Skuodo rajonuose ir Druskininkų savivaldybėje gyvenamosios paskirties žemės vertės augimas buvo minimalus, iki 3 procentų.
Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 8 procentais. Didžiausias augimas taip pat fiksuotas Molėtų rajono savivaldybėje, kur jis viršijo 30 procentų, o Varėnos, Lazdijų, Panevėžio, Anykščių rajonuose ir Rietavo savivaldybėje siekė apie 21 procentą. Tai rodo augantį verslo ir paslaugų sektoriaus potencialą šiuose regionuose. Mažiausias, iki 3 procentų, augimas nustatytas Kaišiadorių, Mažeikių, Skuodo rajonuose ir Druskininkų savivaldybėje.
Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė 2026 metais vidutiniškai didėja 7 procentais. Ryškiausias augimas stebimas Kėdainių rajono, Pagėgių, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto ir Birštono savivaldybėse, kur jis siekė apie 23 procentus. Tuo tarpu Joniškio, Alytaus, Jonavos rajonuose, Elektrėnų, Radviliškio ir Marijampolės savivaldybėse augimas buvo vienas mažiausių ir siekė apie 2 procentus.
Pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2025 metais, vidutiniškai didėja 8 procentais. Didžiausias augimas fiksuotas Raseinių, Vilkaviškio, Pasvalio, Šakių rajonuose ir Molėtų rajono savivaldybėje, kur jis siekė apie 20 procentų. Tuo tarpu Kaišiadorių, Šiaulių rajono ir miesto, Joniškio, Jonavos rajonuose bei Alytaus mieste augimas buvo minimalus, apie 2 procentus.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 7 procentais. Didžiausias augimas fiksuotas Šilutės rajono ir Birštono savivaldybėse, kur jis siekė apie 19 procentų, o Kauno miesto ir rajono, Jonavos rajono, Palangos miesto bei Panevėžio miesto savivaldybėse – apie 13 procentų. Mažiausias augimas, siekęs apie 3 procentus, nustatytas Tauragės, Raseinių, Ukmergės, Radviliškio, Prienų ir Kėdainių rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybėse.
Žemės verčių zonos nustatomos remiantis išsamia nekilnojamojo turto rinkos duomenų analize. Atliekant 2026 m. įsigaliosiantį masinį žemės vertinimą, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo nustatytos 1558 žemės verčių zonos. Tai yra 20 zonų daugiau nei ankstesniais metais, kai jų buvo 1538. Pastaraisiais metais verčių zonų skaičius nuosekliai didėja – 2024 m. jų buvo 1505, 2023 m. – 1464, 2022 m. – 1429, 2021 m. – 1399, 2020 m. – 1348, o 2004 m., kai pradėti sudarinėti žemės verčių žemėlapiai, visoje šalyje tokių zonų buvo tik 413. Ši ilgalaikė tendencija atspindi siekį kuo tiksliau įvertinti vietos veiksnių (infrastruktūros, urbanizacijos, ekonominio aktyvumo ir kitų aplinkybių) įtaką žemės vertei ir užtikrinti, kad nustatomos vidutinės rinkos vertės kuo labiau atitiktų realias nekilnojamojo turto rinkos kainas bei jų pokyčius.
Išsami informacija apie tai, kaip kiekvienoje savivaldybėje buvo nustatytos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, pateikiama masinio žemės vertinimo ataskaitose. Jas galima rasti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2026 m. įsigaliosiantys masinio žemės vertinimo dokumentai nėra skelbiami Teisės aktų registre.
Kiekvienas žemės sklypo savininkas gali pats pasitikrinti savo sklypo vidutinę rinkos vertę Registrų centro interneto svetainėje esančioje skaičiuoklėje, įvedęs sklypo unikalų numerį. Naujos žemės vertės šioje skaičiuoklėje bus matomos nuo 2026 m. sausio 1 d.
Pagarbiai
Ruslanas Golubovas
Viešųjų ryšių skyriaus
vyresnysis patarėjas
Šaltinis: Nyksciai

