Lapkričio 14 dieną Anykščių Tilto gatvės komplekse, „Pintinių sodelio“ klėtelėje, vyko susitikimas su rašytoju, publicistu anykštėnu Linu Bitvinsku.
Nuo begėdžio rudens moterys pridengia iškirptes,
Nuo vaidingos žiemos vyrai slepia ausis.
Ir motulė gamta, negailėdama surengia iškilmes,
Liūdesy, prablaivėk, štai tuoj Gėda prie stalo numigs.
(Rudeninė daina susirinkus giminaičiams)
Autorius kalbėjo apie poeziją, kūrybinį kelią, o susirinkusiems pristatė projekto „Atminties muziejus“ metu kuriamą baladžių knygą, kuriame jausmai gyvena žmogišką gyvenimą, „įsikūnydami” per archyvines nuotraukas. Dailininkė, knygų iliustruotoja Živilė Kairytė ėmėsi originalaus ir dar Lietuvoje niekur nevykdyto sumanymo ant popieriaus lapo perkelti fotografijų turinį, paverčiant asmeninio gyvenimo detales iškalbingais piešiniais, kurie atkreiptų dėmesį į tai, koks gražus yra paprastas žmogus ir kokia prasmė yra užfiksuota atmintyje. Taip paprastos fotografijos tampa meno kūriniais, atkreipiant dėmesį, kad kiekvienuose namuose yra savo „Atminties muziejus“, tik gal dar neatrastas. „Pagalvojau, o ką jaučia Gėda, atsikėlusi ryte, arba kokia būna Laimės diena? Ką veikia mūsų jausmai, kai jų nematome? Todėl sukūriau eilę baladžių, kurios pasakoja apie jausmų gyvenimą. Dažnai iš žmogaus gyvenimo telieka keletas fotografijų, o žvelgdami į jas dažniausiai prisimenam emociją, kuri užfiksuota. Todėl balades iliustruoja Ž.Kairytės senų fotografijų piešiniai, kuriuose užfiksuoti tiek linksmi, tiek liūdni žmonių gyvenimo įvykiai. Žmonės yra realūs, tačiau laikas juos pavertė beveik mitiniais veikėjais, todėl visai gali būti, kad mūsų dėdė ar pusbrolis įkūnija kažkurį iš jausmų“, – kalbėjo L.Bitvinskas.
Projektas „Atminties muziejus“, kurį iš dalies finansuoja Anykščių rajono savivaldybė, vykdomas Lietuvoje ir Prancūzijoje. Tai jau penktas šio projekto susitikimas, todėl susirinkę į klėtelę galėjo pamatyti paruoštos parodos koliažų, kuriuose sudėtos tiek lietuviško kaimo gyvenimo, tiek prancūzų šeimų gyvenimo akimirkos. Kas labai įdomu, praktiškai negalima iš karto atskirti, kuri akimirka priklauso kuriai tautai.
Klėtelėje, merkiant lietui, prie arbatos puodelio paklausyti poezijos susirinko apie dvidešimt žmonių, buvo atvykusių iš Vilniaus ir Panevėžio. Tiesa, vakaro metu buvo laiko ir pokalbiams, klausimams ir dainai. Klėtelės šeimininkas Kazys Morkūnas, dainuojantis „Variaus“ ansamblyje, ne kartą užvedė žinomų dainų, kurias mielai kartu traukė susirinkusieji. Tokio formato literatūrinis vakaras, kuriame nebuvo oficialumo, dirbtinio „literatūriškumo“ truko apie dvi valandas ir laikas neprailgo, o buvę susitikime galėjo iš naujo įvertinti, kokius lobius laiko savo šeimų albumuose.
Dalina Rupinskienė
Šaltinis: Nyksciai
