Trumpi, bet intensyvūs lietūs, stiprūs vėjai ir perkūnijos vis dažniau tampa įprastu vasaros atributu Lietuvoje. Dėl klimato kaitos dažniau sulaukiame ir žaibų, kurie ne tik kelia pavojų žmonių gyvybei ir turtui, bet ir sukuria terpę įvairiems mitams. Pavyzdžiui, kad perkūnijos metu negalima skambinti mobiliuoju telefonu ar dėvėti išmaniojo laikrodžio. Ekspertai ramina: nors orai darosi ekstremalūs, žaibai neturi jokios įtakos mobiliojo ryšio kokybei, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Mitai apie išmaniųjų įrenginių naudojimą perkūnijos metu vis dar labai gajūs, tačiau daugelis įsitikinimų neturi jokio pagrindo. Šiuo metu naudojamos technologijos ir išmanieji įrenginiai nėra pagrindinis žaibų taikinys, jei žmogus laikosi elementaraus atsargumo: išjungia kraunamus įrenginius iš elektros tinklo, nestovi po aukštu medžiu ir panašiai“, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.
Ar telefonas „traukia“ žaibą?
Ilgus metus buvo klaidingai manoma, kad išmanieji telefonai ar kiti įrenginiai, skleidžiantys elektromagnetines bangas, perkūnijos metu gali „pritraukti“ žaibą.
„Telefonas yra pernelyg mažos galios įrenginys, jis neturi savybių „pritraukti“ žaibą. Jei audros metu lauke kalbate telefonu, nėra jokios rizikos, kad būtent dėl to į jus trenks žaibas. Taip pat nereikėtų baimintis dėl metalo turinčių daiktų, tokių kaip išmanieji laikrodžiai, žiedai ar ausinės. Nei žmogus, nei prie jo kūno esantys smulkūs įrenginiai nėra žaibo prioritetas“, – sako M. Ropė.
Vis dėlto, jei perkūnijos metu stovite po aukštu medžiu ar liečiate metalinius paviršius – tvorą, pašto dėžutę ir pan. – kyla pavojus tik dėl to, kad žaibo iškrovos metu šie objektai gali veikti kaip elektros laidininkai.
Naudotis įrenginiais perkūnijos metu saugu ir namuose – svarbu, kad jie būtų išjungti iš elektros tinklo dar prieš prasidedant žaibavimui. Pavyzdžiui, galite drąsiai naudotis išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir kitais įrenginiais, kurie nėra kraunami.
„Žaibo išlydis gali pasiekti prietaisus ne tik per elektros tinklą, bet ir per išorinį maitinimo šaltinį. Todėl rekomenduojama ištraukti ne tik televizoriaus ar kompiuterio laidą, bet ir maršrutizatorių, jei internetas tiekiamas per prieigos kabelį, o ne belaidžiu būdu“, – pataria vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.
Atsakė, ar žaibas gali išjungti ryšį
Kitaip nei išmanieji telefonai, mobiliojo ryšio bokštai gali tapti žaibų taikiniu. Pasak M. Ropės, nors visi ryšio bokštai yra apsaugoti žaibolaidžiais, bent kartą per metus pasitaiko atvejis, kad nuo žaibo iškrovos nukenčia kuris nors iš jų. Vis dėlto tai neturi jokios įtakos mobiliajam ryšiui bokšto aptarnaujamoje vietovėje – tinklas veikia korio principu, tad signalą iškart padengia aplinkiniai ryšio bokštai.
„Visi „Bitės“ ryšio bokštai – tiek statomi atvirose vietovėse, tiek ant namų stogų – turi įrengtas žaibosaugos sistemas. Miestuose, kur bokštai statomi ant gyvenamųjų namų, darome atskirą žaibolaidžio nuvedimą išorine siena, kad nesujungtume su bendru pastato žaibolaidžiu. Tai apsaugo namą nuo dar didesnės žaibo iškrovos ir elektros tinklo gedimo“, – pasakoja M. Ropė.
Jei audros metu nukentėjo ryšio bokštas, gedimai šalinami tik praėjus perkūnijai ar smarkiam vėjui. Tai vienas iš saugumo reikalavimų, kurių laikosi „Greitosios Bitės ryšio pagalbos“ technikai, operatyviai šalinantys gedimus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
„Dabartinė tinklo įranga yra kur kas modernesnė, kompaktiškesnė ir atsparesnė žaibams. Tinklo saugumą didina ir požeminiai optiniai kabeliai, kurie nepraleidžia žaibo iškrovos. Tad net jei žaibo išlydis iš ryšio bokšto nueina žaibolaidžiu į žemę, tinklo kabeliai išlieka nepažeisti. Be to, nuo 2022-ųjų aktyviai modernizuojame visą tinklo infrastruktūrą: atnaujiname ne tik ryšio bokštus, bet ir kabelius, žaibolaidžius, mobiliųjų duomenų perdavimo įrangą. Tai leidžia „Bitės“ ir „Labas“ ryšiui veikti net ir sudėtingomis oro sąlygomis“, – sako „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.
Pasak jo, nuo žaibų apsaugomos ir dideliuose renginiuose naudojamos mobiliosios ryšio stotys. Ten, kur pastatoma mobili stotis, į žemę įkalamas mažiausiai 5 metrų ilgio metalinis žaibolaidis. „Palangoje, kur šiuo metu jau vyksta „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynės, naudojame net 10 metrų į žemę įkastą žaibolaidį tam, kad perkūnijos metu apsaugotume ne tik ryšio įrangą, bet ir renginyje dalyvaujančius žmones“, – atskleidžia M. Ropė.
