Finansinių paslaugų prieinamumo regionuose klausimą efektyviausiai būtų galima spręsti identifikavus konkrečias vietas ir bendradarbiaujant savivaldybei, Lietuvos bankui (LB) bei finansinei įstaigai. Tokio susitarimo prieita LSA valdybos inicijuotame susitikime su Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi bei jo komanda liepos 9 dieną.
Šis susitikimas įvyko po to, kai LSA kreipėsi į LB, Vyriausybę ir Finansų ministeriją ragindama gerinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose ir taip mažinti socialinę bei ekonominę atskirtį. Savo siūlymus spręsti situaciją Lietuvos bankui teikė ir savivaldybės.
LB duomenimis, Lietuvoje veikia 148 bankų skyriai 41 savivaldybėje. 2024 metais veikė 1142 bankomatai. 81 procentui šalies gyventojų artimiausias bankomatas yra iki 5 km atstumu, 92 procentams – iki 10 km, o 97 procentų – iki 15 km atstumu.
„Vis dėl to, kai kurios savivaldybės indikuoja, kad jų gyventojams pasiekti finansines paslaugas yra vis dar sudėtinga, dėl to jie patiria tam tikrą ekonominę ir socialinę atskirtį,“ – teigė LSA prezidentas Audrius Klišonis.
LB duomenimis, 6 iš 60 savivaldybių šiuo metu neturi nei bankų, nei kredito unijų padalinių.
Pasak G. Šimkaus, nemaža dalis netolygaus šių paslaugų prieinamumo buvo išspręsta 2022 metais finansų rinkos dalyviams memorandumu įsipareigojus šalies regionuose įrengti 100 bankomatų. Tačiau, nepaisant technologijų proveržio ir skaitmeninės realybės, prieinamumas kai kuriuose šalies vietose vis dar nėra pakankamas ir turi būti užtikrintas. G. Šimkaus teigimu, LB minimalus tikslas yra tas, kad šiuo metu esantis tinklas bent jau nemažėtų.
Banko atstovai teigė, jog mažėjant atsiskaitymams grynaisiais pinigais, bankomatų apyvartos nėra didelės, tačiau jų buvimas turi didelę socialinę reikšmę.
LB valdybos narys Marius Skuodis akcentavo, kad savivaldybėms šis klausimas aktualus labai nevienodai, todėl būtų tikslinga pastangas nukreipti ten, kur nurodomas didelis bankomatų trūkumas.
Banko bei LSA valdybos nariai sutarė, kad klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant atskirus atvejus ir konkrečios vietos poreikius bendradarbiaujant savivaldybei, LB ir finansų įstaigai. Savivaldybė, matanti būtinybę įrengti bankomatą, turėtų kreiptis į LB ir kartu bus ieškoma sprendimų, atitinkančių vietos sąlygas.
Išplėstiniame LSA valdybos posėdyje taip pat buvo aptartas planuojamas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, kuriuo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo deleguoti savivaldybėms naują valstybinę (valstybės perduotą) funkciją – organizuoti ir koordinuoti viešąsias paslaugas teikiančių subjektų aprūpinimą vietos gamintojų maisto produktais ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių koordinavimą. Funkcijos įgyvendinimui savivaldybėje turėtų būti paskirtas atsakingas darbuotojas, kuris palaikytų bendradarbiavimą ir informacijos mainus su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis ir organizacijomis. Šį siūlymą valdybos nariams pristatė ministerijos Kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė.
LSA valdyba priėmė nutarimą siūlyti ŽŪM pakartotinai peržiūrėti tikslingumą keisti minėtą įstatymą. Savivaldybių nuomone, prieš savivaldai deleguojant naują funkciją, būtina pirmiausia aiškiai apibrėžti jos turinį specialiuosiuose įstatymuose bei užtikrinti, kad ji būtų pilnai finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.
Šį klausimą anksčiau svarstęs LSA Žemės valdymo ir kaimo reikalų komitetas atkreipė dėmesį ir į tai, kad įstatymo projekto rengėjai neįvertino sunkumų, su kuriais, įgyvendinant naująją funkciją, susidurtų didžiųjų miestų (ypač Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) savivaldybės. Kyla pagrįstų abejonių, ar įmanoma užtikrinti žaliuosius pirkimus trumpųjų grandinių principu didžiuosiuose miestuose.
Valdybos nariai taip pat pasiūlė Žemės ūkio ministerijai sudaryti darbo grupę, kurioje būtų parengti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo, kitų teisės aktų pakeitimai, skatinant viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų aprūpinimą vietos gamintojų produktais.
