.Jau dauguma susidūrėme nuo gegužės 1-os pradėtu taikyti galutinės kainos apvalinimu atsiskaitant grynaisiais. Ar tai naudinga mums, kaip pirkėjams?
Valstybės tikslas aiškus ir suprantamas – mažinti 1 ir 2 euro centų naudojimą ir palaipsniui jų atsisakyti, taupant mokesčių mokėtojų lėšas, skirtas monetų kaldinimui. Po apvalinimo žemyn, kuomet galutinė suma baigiasi 1, 2, 6, ir 7 ct , tie 1-2 centai lieka pirkėjui. Ir atvirkščiai, kuomet baigiasi 3, 4, 8 ir 9 – lieka prekybininkui. Taigi, keturiais atvejais apvalinama žemyn, taip pat keturiais atvejais – aukštyn.
Statistiškai galimybė gauti naudą ar nuostolį yra lygi ir sistema sukurta neutrali. Tiek prekybininko, tiek pirkėjo atžvilgiu apvalinimų skaičius žemyn arba aukštyn turėtų būti daugmaž vienodi. O kaip yra iš tikrųjų? Pavyzdžiui, Maxima LT savo oficialioje statistikoje teigia, kad per dieną jų tinklo parduotuvėse apsilanko virš 400 tūkstančių pirkėjų. Tarkime, pusė iš jų atsiskaito grynaisiais. Turime apie 200 tūkstančių apvalinimo atvejų. Statistiškai turėtų būti kaip ir lygiosios – daugmaž pusė apvalinimų pirkėjų naudai, pusė – prekybininkų. Tačiau prekybininkų pusėje yra šiokia tokia persvara – psichologiškai gudrios kainos su 0,99. Persvarą prekybininkams sukurs pirkėjai, kurie užbėgs į parduotuves nusipirkti 1-2 prekių su gudria kaina 0,99. Ir tuomet galutinė mokėtina suma bus su 9 ar 8 centais gale.
Mindaugas Andziulis
Šaltinis: Nyksciai
