Gyventojus labiau gąsdina karas, nei nauji mokesčiai, todėl šie kepami skubiuoju būdu.
Karo išsigandę gyventojai net nesipriešina, o norintys protestuoti jau vadinami vatnikais ir valstybės priešais.
Bepigu tiems, kurie jau pakėlė sparnus į graikijas, investavo į užsienius, kur išsiuntė mokytis ir savo atžalas.
Piešiant įvairius gyvenimo karo sąlygomis scenarijus, kilo klausimas, kas nutiktų, jeigu žmogus netektų būsto? Pavyzdžiui, tokio, kuriam pasiskolino pinigų.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad Lietuvoje iš viso apie 200 tūkstančių būstų yra įsigyti su banko suteikta būsto paskola.
Taigi, žmonės, kurie pasirašė sutartį, kad bankui kas mėnesį mokės 30 ar 40 metų, savo turto net neturi, nes visą tą laiką turtas priklauso bankui.
Bet štai paaiškėjo, kad net jeigu karo metu Jūsų būstas bus sugriautas, paskolą vis tiek reikės mokėti toliau.
Bankininkai tikina, jog gali būti, kad tokiu atveju valstybė priims kokį nors įstatymėlį dėl kompensacijų ar galimybės sustabdyti mokėjimus, bet paskolas vis tiek reikės grąžinti. Bankas jas rinks bet kokia kaina, net jeigu pastatas bus sugriautas.
Pamačius Viršuliškių daugiabučio istoriją, labiau panašu, kad žmogus liktų gatvėje ir dar skolingas bankui.
Turbūt bankai norėtų, kad žmonės jiems mokėtų ir po mirties, o būsto paskolos būtų paveldimos. Tuomet būtų galima jas dalinti į kairę ir į dešinę ir ramiai skaičiuoti sau pelną metų metus.
Dar geriau – kad valdžia nesugalvotų jokių papildomų mokesčių, arba jie būtų perkelti gyventojams. Kaip ir NT mokestis, kurį už banko turtą mokės patys gyventojai.
Turtas – banko, mokesčiai – žmonių. Gal greitai ir už bankininkų sunaudojamą elektrą ir vandenį žmonėms teks sumokėti.
