Šios seniai išnykusios rūšies, vadinamos Basiceros enana, atstovas siekia vos daugiau nei 5 milimetrus ilgio, taigi yra gerokai mažesnis už artimiausius gyvus giminaičius, kurie gali užaugti iki 9 milimetrų.
Nepaisant nedidelio dydžio, šis egzempliorius puikiai išsilaikęs gintare.
Pasak mokslininkų, jis suteikia daug įdomios informacijos.
Tyrėjai, savo atradimus paskelbę žurnale „Proceedings of the Royal Society B“, mano, kad šis atradimas yra tiesioginis įrodymas, jog ši paslaptinga skruzdžių grupė kadaise gyveno Karibų salose ir išnyko prieš 23-5,3 mln. metų.
Pažymima, basiceros yra skruzdėlių grupė, garsėjanti neįtikėtinais maskuotės gebėjimais. Jų kūnai padengti specialiai pritaikytais plaukeliais, kurie sulaiko dirvožemio ir lapų daleles, todėl jos gali nepastebimai susilieti su aplinka.
„Rasti tokį egzempliorių gintare yra labai įdomu. Tai tarsi rasti deimantą.
Ši fosilija unikaliai skiriasi nuo visų šiuolaikinių giminaičių ir keičia mūsų požiūrį į basakojų evoliucijos istoriją“, – sakė tyrimo bendraautorius Džanpieras Fiorentinas (Gianpiero Fiorentino) iš Naujojo Džersio technologijos instituto.
Iki šiol buvo manoma, kad Basiceros skruzdėlės gyveno Centrinėje ir Pietų Amerikoje, nuo Kosta Rikos iki pietų Brazilijos.
Netikėtas atradimas Karibų jūros regione privertė mokslininkus permąstyti šią mintį.
Siekdami ištirti fosiliją, mokslininkai naudojo pažangius vaizdavimo metodus, ypač 3D rekonstrukciją ir mikrokompiuterinę tomografiją.
„Kadangi gintaras saugo ištisus organizmus trimačiuose matmenyse, galime gauti daugybę duomenų net iš mažos skruzdėlės, – paaiškino vyriausiasis autorius ir biologijos docentas Filas Bardenas (Phil Barden).
Šis atradimas leido mokslininkams išanalizuoti smulkias skruzdės detales – nuo galvos ir apatinio žandikaulio struktūros iki unikalaus plaukelių išsidėstymo ant kūno.
Vienas įdomiausių faktų, pasak mokslininkų, yra tai, kad skruzdėlynas jau turėjo šiuolaikinėms skruzdėlėms būdingus maskuojamuosius bruožus.
Tai dviejų tipų plaukeliai – ilgi, į šepetėlius panašūs plaukeliai, kurie surenka šiukšles, ir trumpesni plaukeliai, laikantys jas prie kūno.
Tyrėjų nuomone, tai rodo, kad jų slėpimosi strategija buvo gerai išvystyta jau prieš milijonus metų.
„Tokios unikalios fosilijos atradimas padeda mums suprasti, kaip ilgai organizmai galėjo naudoti šią strategiją, nors šių požymių buvimas nebūtinai garantuoja, kad jie elgėsi būtent taip“, – sako A. Fiorentino.
Nepaisant gebėjimo prisitaikyti, Karibų skruzdėlės išnyko, greičiausiai dėl aplinkos pokyčių arba konkurencijos su kitomis rūšimis.
„Basiceros“ buvimas Dominikos gintare leidžia manyti, kad senoviniai sausumos tiltai galėjo sudaryti sąlygas šioms skruzdėlėms keliauti iš žemyno į Karibus.
Ši fosilija yra didesnės dėlionės dalis, kuri padės mums suprasti, kodėl kai kurios organizmų grupės išnyksta, o kitos išlieka milijonus metų, – aiškino Bardenas.
Mokslininkai mano, kad suprasti šių skruzdėlių lokalaus išnykimo dėsningumus yra labai svarbu siekiant užkirsti kelią kitų rūšių išnykimui mūsų laikais ir apsaugoti biologinę įvairovę.
