Miesto ekologija tiria, kaip gyvūnai prisitaiko prie gyvenimo mieste ir kaip keičiasi jų elgsena, rūšys ir išlikimo galimybės urbanizuojantis miestui. Yra žinoma, kad miesto triukšmas turi įtakos paukščių giedojimui ir bendravimui. Tačiau kyla klausimas, kaip miestas gali paveikti paukščių rūšis.
Paukščių plunksnos yra ne tik puošmena. Jos atlieka ir kitas svarbias funkcijas, pavyzdžiui, reguliuoja šilumos mainus, maskuojasi nuo plėšrūnų ir signalizuoja potencialiems partneriams.
Pastebėta, kad natūraliose buveinėse plunksnų spalva iš kartos į kartą keičiasi lėtai, tačiau miestuose šis procesas vyksta greičiau. Aukštesnė oro temperatūra mieste, pilkai tamsus sienų ir kelių fonas, neoninė šviesa sukuria unikalią aplinką, kuri gali turėti įtakos paukščių spalvai.
Mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar miesto paukščių spalva skiriasi nuo jų giminaičių kaime. Šios užduoties ėmėsi Barto Kempenaerso (Bart Kempenaers) vadovaujama tyrėjų grupė iš Makso Planko biologinio intelekto instituto ir Granados universiteto.
Jie palygino daugiau kaip 1 200 paukščių rūšių, gyvenančių skirtingo urbanizacijos lygio buveinėse, ir nustatė, kad miestuose gyvenantys paukščiai paprastai būna mažiau rudos spalvos.
„Ruda spalva dažniau pasitaiko natūraliose buveinėse nei miestuose. Įtariame, kad rudos spalvos paukščiai mieste yra nepalankioje padėtyje“, – aiškino vienas iš pagrindinių tyrimo autorių Kasparas Delhėjus (Caspar Delhaye).
Mokslininkai nusprendė, kad miesto paukščiai, atrodo, atsikrato žemiškų atspalvių ir įgyja spalvas, išskiriančias juos miesto fone. Juk miestuose palyginti saugu, juose mažiau plėšrūnų, todėl paukščiams nereikia taip dažnai slėptis. Todėl spalvos, kurios anksčiau buvo rizikingos, dabar gali padėti atpažinti, poruotis ar dominuoti rūšies viduje.
Nors miestuose yra mažiau paukščių rūšių, spalvų įvairovė yra didesnė, teigia mokslininkai.
„Miestuose yra mažiau rūšių nei kaimo vietovėse. Jei į tai atsižvelgsime, paukščių bendrijos miestuose iš tikrųjų pasižymi didesne spalvų įvairove“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Juanas Diego Ibáñezas-Alamo.
Būsimuose tyrimuose mokslininkai tikriausiai bandys nustatyti, kaip plačiai šis modelis paplitęs kitų gyvūnų – vabzdžių, roplių ar žinduolių – atžvilgiu.
Šaltinis: unian.net