Filipinuose Ieva lankėsi vasario pabaigoje-kovo pradžioje ir ten praleido kiek daugiau nei dvi savaites.
Pirmoji vietovė, kurią aplankė lietuvė Filipinuose, – Cebu, kur ir atskrido.
„Jei tik pavyksta, šį miestą geriau aplenkti: lūšnynai, smarvė, šiukšlės. O iki gražiųjų vietų – visa valanda kelio. Tačiau bendram pasaulio pažinimui, manau, visgi verta pamatyti ir kitokią pasaulio pusę“, – teigia keliautoja.
Tad vos tik atskridę į Cebu, lietuviai keltu persikėlė į Panglao salą.
„Šalia esančioje Boholio saloje aplankėme garsiąsias šokoladines kalvas, tarsyrų (mažiausi ir seniausi pasaulio primatai) draustinį, plaukėme Loboc upe, Loboc Ecotourism parke virš upės leidomės “ZIP line” (lynais. – Autor. past.).
Po visas salas keliavome su tuktukais arba „grab“ taksi. Tačiau po Boholio salą keliavome su vietiniu gidu, kuris rekomendavo tikrai košmarišką mini zoologijos sodą – „Bohol Lemur and Butterfly“. Bene liūdniausiai matyti laikomi gyvūnai. Aplenkit šią vietą ir nepasitikėkit, jei kas rekomenduos ją aplankyti”, – pasakojo lietuvė.
Pasinaudoję vietiniais skrydžiais lietuviai aplankė ir kitas Filipinų salas.
„Boracay sala mažytė, puikiai pritaikyta turistams, turi pasakišką paplūdimį poilsiui ir kaitavimui. Didžiausias įspūdis – saulėlydžiai. Jie čia tikrai ypatingi“, – prisiminimais dalijosi Ieva.
Skrendantiems į El Nido, jei tik yra galimybė, lietuvė rekomenduoja lėktuve rinktis vietą prie lango.
„Vaizdai pasakiški!“ – džiūgavo prisiminusi.
Pasak jos, pagrindinė pramoga El Nido – turai po salas, paplūdimius, įlankas, nardymo vietas.
„Mes plaukėme į A ir C turus. Abu puikūs. Turų kainos – apie 25 Eur žmogui, 2,5 Eur kajakas ir dar 2,5 Eur kainuoja nardymo akiniai su vamzdeliu. Keliavimas trunka beveik visą dieną.
Pats El Nido miestas triukšmingas, turi didelį gatvės maisto turgų, krepšinio aikštę, kur teko stebėti varžybas, daug parduotuvių, kavinių. Kita pramoga: El Nido „ZIP line“ iš salos į salą, kur galite nusileisti lynais ir besileisdami pasigrožėti nuostabiais vaizdais. Atėjome apie 10 val. ir jau buvo susiformavusi ilga eilė. Nusileidimo laukėme apie 1 val.
Beje, norint pasiekti „ZIP line“, reikės užkopti į tikrai statų kalną arba į jį pasisiūlys užvežti vietiniai. Mes lipome pėsčiomis – tikrai įmanoma!
Išbandėme ir „Canopy walk“ – tai laipynės į kalno viršūnę, nuo kurios atsiveria vaizdas į El Nido uostą. Taką sudaro įvairios kopėčios, kabantis tiltas, „voro“ tinklai”, – apie pramogas pasakojo lietuvė.
Kelias dienas teko praleisti ir grįžus į Cebu. Čia lietuviai aplankė taoistų šventyklą, Sirao sodą, Sugbo Mercado gatvės maisto turgų, Magelano kryžiaus paviljoną, San Pedro fortą.
„Ruošiantis kelionei visur lydėjo panašūs komentarai: aplenkti Manilą, tad aš pridėčiau, kad, esant galimybei, aplenkite ir Cebu miestą.
Taip pat daug kas įspėjo apie vėluojančius ir atšaukiamus vidinius skrydžius – mes iš viso jų turėjome 9 (po tris iki Filipinų ir atgal; tris vidinius) – nė vienas nevėlavo!
Nepasitvirtino ir įspėjimai apie neskanų maistą. Šį mitą tikrai sau paneigėm – visur valgėme labai skaniai. Gal dėl to, kad ėjome tik į iš anksto rastas ir puikiai įvertintas vietas (brangiausiai vakarieniavome po 15 Eur žmogui su gėrimais).
Bet papietavę „McDonalds“ El Nido dviese apsinuodijome ir atsidūrėme vietinėje ligoninėje. Nors tai nebuvo pati maloniausia patirtis, tačiau maloniai nustebino gauta visa reikalinga pagalba”, – prisiminimais dalijosi lietuvė.
Pasak jos, Filipinai – svajonių kryptis norintiems egzotikos ir atvirukinės gamtos.
„Kad ir su apsinuodijimo nesklandumu, tikrai rekomenduojame šią kryptį! Grįžtume dar ne kartą“, – tikino Ieva.
Daugiau Ievos Citrinavičiūtės pasakojimų rasite instagrame: _citrinos_
