Šias tradicijas siekiama įtraukti į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Paraiška dėl Vilniaus verbų – nacionalinė Lietuvos, o Kūčių – daugianacionalinė, teikiama kartu su Lenkija ir Ukraina.
„Teikdami šias paraiškas UNESCO siekiame ne tik tarptautinio pripažinimo, bet ir paskatinimo dar aktyviau šį paveldą saugoti ir perduoti ateities kartoms, o Kūčių atveju – ir stiprinti kultūrinius ryšius su mūsų partnerėmis Lenkija ir Ukraina“, – sakė paraiškas pasirašęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Kaip BNS anksčiau teigė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė, Vilniaus verbų rišimo tradicija – išskirtinis tautodailės reiškinys bei savita sakralinė praktika, ilgainiui tapusi ne tik Vilniaus lenkakalbių bendruomenių, tačiau ir visos Lietuvos kultūrine savastimi, perduodama iš kartos į kartą.
Tradicija labiausiai paplitusi maždaug 50 kilometrų spinduliu į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, dešiniajame Neries krante išsidėsčiusiuose kaimuose, kuriuose yra šeimų, skaičiuojančių net septynias rišėjų kartas.
Verbos rišamos ant lazdyno pagaliuko iš džiovintų augalų, naudojant specifinę pynimo techniką. Šios įvairiaspalvės ir įvairių formų verbos yra ne tik svarbus Verbų sekmadienio simbolis, šventinamas bažnyčiose, bet ir Vilniaus bei Kaziuko mugės atpažinimo ženklas.
Vilniaus rajono savivaldybė, verbų rišėjų bendruomenės ir kultūros paveldo specialistai, istorikai Vilniaus verbų paraišką rengė keletą metų, sukurtas ir paraišką papildantis filmas.
UNESCO pateikti ir vaizdo įrašai su juose užfiksuotomis Kūčių tradicijomis.
Šią šventę įtraukti raginančioje paraiškoje Kūčios pristatomos kaip Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje puoselėjama šeimos vakarienė, švenčiama gruodžio 24 dieną. Ši tradicija būdinga Abiejų Tautų Respublikos istorinei ir kultūrinei erdvei.
Bendra iniciatyva su Lenkija ir Ukraina taip pat siekiama „paliudyti ir įtvirtinti ne tik kultūrinę, istorinę, bet ir politinę bendrystę tarptautinei bendruomenei“.
Kūčios yra antroji daugiašalė Lietuvos paraiška – 2008 metais į sąrašą įrašyta bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradicija. Jos paraišką inicijavo Latvija.
Šiuo metu UNESCO nematerialaus paveldo sąrašuose yra 788 vertybės, kurias įvairios bendruomenės, grupės, asmenys puoselėja 150-yje šalių, tarp jų ir Lietuvoje.
Į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą jau įrašytos keturios Lietuvos vertybės: kryždirbystė ir kryžių simbolika, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės, lietuvių daugiabalsės dainos – sutartinės ir šiaudinių sodų tradicija.
