Maisto atliekų tvarkymas Lietuvoje per pastaruosius metus gerokai patobulėjo: pavyzdžiui, šiuo metu Vilniuje kiekvienam namų ūkiui skirti oranžiniai maišeliai, o Alytuje – atskiri maisto atliekų konteineriai prie daugiabučių. Vis dėlto, vienas didžiausių iššūkių, siekiant užtikrinti efektyvų perdirbimą, yra netinkamas pirminis rūšiavimas – gyventojai dažnai į maisto atliekų konteinerius meta ne tas atliekas, kurias turėtų.
Reikalavimas atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d. Remiantis Europos Sąjungos direktyva, visoms savivaldybėms buvo iškeltas vienodas uždavinys – 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. nuo viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai iššvaisto 141 kg maisto, tačiau per metus surenkama tik 7 000 tonų maisto atliekų. Planuojama, kad iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 000 tonų maisto atliekų.
Atliekas rūšiuoja maišeliuose
Vilniaus regiono maisto atliekas tvarkančios įmonės „Energesman“ direktoriaus Algirdo Blazgio teigimu, siekiant paskatinti žmones atsakingiau rūšiuoti, svarbu suprantamai ir paprastai pasakoti apie maisto atliekų tvarkymo naudą ir parodyti, kaip atliekos grįžta naujų produktų pavidalu.
„Oranžinių maišelių sistema Vilniuje leidžia gyventojams maisto atliekas sudėti į oranžinius maišelius ir išmesti į mišrių atliekų konteinerius. Per mėnesį iš mišrių atliekų srauto atrenkama apie 300–400 maišelių ir nors šis skaičius kinta priklausomai nuo sezono, skaičiuodami jų kiekį mišrių komunalinių atliekų tonoje matome, kad rūšiuojančių maisto atliekas gyventojų skaičius auga ir tuo labai džiaugiamės. Visgi pastebime, kad gyventojai kartu su maisto atliekomis išmeta daug stiklinių ir plastikinių pakuočių, šveičiamųjų kempinėlių. To nereikėtų daryti – joms skirtas mišrių atliekų konteineris“, – sako A. Blazgys.
Visas oranžiniuose maišeliuose surinktas maisto atliekas suvartoja ir organiškai perdirba lervos. Iš lervų gaminami baltymai dažams, skiedikliams, klijams, baldams, šviestuvams. Gaminamas ir aliejus, kuris gali būti naudojamas biodegalams. O iš atliekų gaunamos organinės trąšos žemės ūkiui. Pačios lervos taip pat puikiai tinka žuvų masalui gaminti žvejams, išvalyti maisto likučiai – biometano gamybai biojėgainėse.
Nuolatinis dialogas su žmonėmis
Alytaus regiono miestuose gyventojai maisto atliekas rūšiuoja į prie namų įrengtus atskirus konteinerius. 2023 m. daugiabučių namų gyventojams išdalinti ir specialūs kibirėliai maisto atliekoms virtuvėje rinkti. Praėjusiais metais regione iš viso surinkta daugiau kaip 7190 t maisto ir virtuvės atliekų, kai 2019 m. regione buvo surinkta tik 1787 t atliekų.
„Gyventojų sąmoningumas ir atsakomybė didėja, bet prisitaikyti prie pokyčių tikrai reikėjo ir laiko, ir bendravimo, ir intensyvaus švietėjiško darbo. Didžiausias ir svarbiausias iššūkis buvo dialogas su visuomene. Jį svarbu rasti, nes į papildomus reikalavimus atliekų rūšiavimui daugelis žmonių žiūri skeptiškai ir net priešiškai. Maisto atliekų rūšiavimą daugelis pasitiko su nuostata: „aš maisto atliekų neturiu, viską suvalgau“. Todėl svarbu atvirai komunikuoti su gyventojais – žmonės turi tikėti rūšiavimu, jo nauda ir matyti, kad tai daro visi. Taip pat svarbus valstybinis požiūris ir skatinimas tų, kurie rūšiuoja. Akivaizdu, kad atskyrus maisto atliekas iš bendro srauto komunalinių atliekų kiekis labai sumažėja, tad keliamas užduotis vykdančios savivaldybės ar regionai galėtų būti skatinami lengvatomis, pavyzdžiui, atleidžiant juos nuo sąvartyno mokesčio“, – teigia Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Aurimas Uldukis.
Iš surinktų maisto atliekų biologinio apdorojimo įrenginiuose, kurie yra vieni moderniausių Europoje, išgaunamos biodujos, elektra, o galutinis produktas yra aukštos kokybės kompostas, skirtas dirvožemiui pagerinti. Per metus ARATC pagamina daugiau kaip 3 mln. kWh elektros energijos – dvigubai daugiau nei reikia visiems įmonės padaliniams, įrenginiams ir technikai.
Prisidėti galime ir turime kiekvienas
„Atskiras maisto atliekų surinkimas yra itin svarbus teisingam atliekų tvarkymui, nes maistas, patekęs į sąvartynus, pūva ir išskiria kenksmingas šiltnamio efektą skatinančias dujas – metaną. Žinoma, įvedus bet kokią naują sistemą, prireikia laiko, kol gyventojai pripranta prie naujos tvarkos. Svarbu pristatyti naujas sistemas ir paaiškinti jų svarbą kuo anksčiau – geriau informuoti žmonės yra labiau linkę greičiau prisitaikyti prie naujovių“, – sako Europos klimato pakto ambasadorė Meda Bagdonaitė (nuotraukoje).
M. Bagdonaitės teigimu, prisidėti prie maisto atliekų gausėjimo problemos sprendimo gali ir turi kiekvienas šalies gyventojas. Vienas iš būdų yra pirkinių planavimas, kai prieš einant į parduotuvę, sudaromas sąrašas ir nusiperkama tik tai, ko reikia, kartu gelbėjant negražias daržoves ar pavienius bananus, kurie jų nenupirkus, yra nurašomi ir dažnu atveju išmetami į sąvartyną.
„Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad maistas būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, stebimas jo galiojimo terminas ir pirmiausia vartojami senesni produktai. „Geriausias iki“ nėra tas pats kaip „Tinka vartoti iki“. Jei baigėsi produktų, pažymėtų užrašu „Geriausias iki“, vartojimo terminas, įvertinus, ar produktas ir pakuotė atrodo ir kvepia įprastai, juos ir toliau galima vartoti. Na ir žinoma kompostuoti organines atliekas, kad jas būtų galima perdirbti į aukštos kokybės kompostą ar biodujas, kurios naudojamos šilumai ir elektros energijai išgauti“, – teigia Europos klimato pakto ambasadorė.
Ji pratęsia, kad problemai spręsti pasaulyje gausu inovatyvių būdų, kuriuos būtų galima sėkmingai pritaikyti ir Lietuvoje, kaip antai, Prancūzijoje įvestas draudimas didiesiems prekybos centrams išmesti arba sunaikinti neparduotą maistą. Vis daugiau gerųjų pavyzdžių turime ir Lietuvoje: bendruomenių sodai skatina užsiauginti savo daržovių miesto aplinkoje, o Vilniaus Sapiegų parke atsiradęs bendruomeninis šaldytuvas – dalintis maistu.
Europos Komisijos inicijuotas Klimato paktas yra Europos žaliojo susitarimo dalis. Tai judėjimas, vienijamas bendros misijos kurti tvaresnę Europą ir padėti Europos Sąjungai iki 2050 m. tapti neutralia klimato atžvilgiu.
Evelina Laučiūtė
Šaltinis: Nyksciai
