Aštrėjant klimato kaitos keliamiems iššūkiams, verslas imasi priemonių suvaldyti metano ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Siekdamas efektyviai tvarkyti veikloje susidarančias organines atliekas ir taip prisidėti prie aplinkos gerinimo, Kaišiadorių paukštynas planuoja statyti biometano dujų jėgainę. Ji Kaišiadorių rajone turėtų pradėti veikti 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Lietuvos energetikos instituto doktorantas Egidijus Buivydas, tyrinėjantis biojėgainių poveikį aplinkai, pabrėžia, kad tokie projektai itin svarbūs siekiant aplinkos gerovės ir norint atitikti naujus Europos Sąjungos (ES) reikalavimus. „Norint sprendimų imtis jau šiandien, biojėgainės yra neišvengiamybė“, – sako mokslininkas.
Padeda mažinti klimato kaitą
Mokslininkas E. Buivydas sako, kad biojėgainės yra svarbi priemonė, leidžianti efektyviai mažinti ŠESD išmetimą į atmosferą. Organinės atliekos, tokios kaip paukščių mėšlas, jei jos pūva sąvartynuose, išskiria metaną – už anglies dioksidą (CO2) dešimtis kartų klimatui kenksmingesnes dujas. Biojėgainės suteikia galimybę šias atliekas perdirbti, paverčiant jas organinėmis trąšomis (digestatu – nudujintu substratu) ir išgauti tam tikrą kiekį atsinaujinančios energijos. Taip sumažinamos ŠESD emisijos ir švelninama klimato kaita.
Naudojant biodujų gamybos įrenginius, organinės atliekos susmulkinamos ir sudedamos į vadinamuosius bioreaktorius – sandarias talpas. Jose atliekas skaido mikroorganizmai. Proceso metu išsiskiria biodujos, kurios surenkamos ir yra naudojamos vietoj gamtinių dujų, taip pakeičiant iškastinius energijos išteklius į atsinaujinačius.
Tinkamai suprojektuota uždaros sistemos biojėgainė, kurioje įrengti filtrai ir kitos pažangios kvapų kontrolės sistemos, leidžia efektyviai valdyti ir sumažinti kvapus, įprastai jaučiamus gyvulininkystės ūkių kaimynystėje. E. Buivydas atkreipia dėmesį, kad perdirbant mėšlą į biometaną sumažėja nemalonių kvapų sklaida, nes mėšlas nėra kaupiamas, o iš karto perdirbamas.
„Patys biodujų gamybos įrenginiai yra uždari ir sandarūs, tad kvapų neskleidžia“, – patirtimi dalijasi mokslininkas.
Biometano jėgainės – pačiu laiku
Didieji Lietuvos ūkiai ir maisto gamintojai, diegiantys biometano jėgaines, šių projektų, regis, ėmėsi pačiu laiku. 2027 metais įsigalios nauji ES reikalavimai gyvulininkystės ūkiams, skirti mažinti metano emisijas. Šios taisyklės yra dalis ES strategijos, kuria siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir kovoti su klimato kaita.
„Įsigaliojus naujiems reikalavimams, jokie metano dujų išmetimai iš įrenginių (technologiniai prapūtimai ar technologiniai išmetimai) nebebus leidžiami. Tad didelėse fermose mėšlo perdirbimas į biometaną yra vienas iš geriausių variantų”, – teigia E. Buivydas ir priduria, kad jau paleisti palydovai, kurie stebės metano sklaidąvisame pasaulyje.
E. Buivydas, kalbėdamas apie naujas ES taisykles, skirtas mažinti metano emisijas gyvulininkystės ūkiuose, svarsto, kad šios nuostatos gali paskatinti biojėgainių skaičiaus didėjimą ES. Jo teigimu, tai yra logiškas ir pagrįstas atsakas į naujuosius reikalavimus.
