Ketvirtadienį Aplinkos ministerijoje įvyko Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) darbo grupės susitikimas, kuriame dalyvavo Europos Komisijos Klimato politikos generalinio direktorato atstovė Cecile Hanoune.
Susitikimo metu kalbėta apie naujausius EK pasiūlymus, finansavimo šaltinius ir buvo pristatyti per trejus metus atlikti darbai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) prognozės bei šių dujų mažinimo įgyvendinimo priemonės energetikos ir dekarbonizacijos sektoriams.
Šią darbo grupę sudaro Energetikos, Aplinkos, Susisiekimo, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto, Finansų, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Užsienio reikalų ministerijų paskirsti atstovai.
EK atstovė C. Hanoune susitikime pažymėjo, kad Lietuvos NEKSVP yra vienas iš gerųjų planavimo pavyzdžių
„Siekiant reikšmingų tikslų būtina stiprinti dialogą su politikos formuotojais, girdėti problemas ir plėsti diskusijas apie esamą ir būsimą ES klimato politiką. Tik aktyviai bendradarbiaudami galime efektyviai reaguoti į klimato kaitos iššūkius ir imtis reikalingų veiksmų jau šiandien“, – kalbėjo C. Hanoune.
Didelis dėmesys šiame susitikime buvo skirtas transporto sektoriaus dekarbonizacijos planams ir iššūkiams. Transporto sektorius sukuria daugiausiai šalies CO2 emisijų, o šio sektoriaus tikslų pasiekimas yra sudėtingiausias dėl investicijų poreikio bei būtinybės keisti visuomenės elgseną.
Taip pat aptarti iškastinio kuro apmokestinimo ir subsidijų atsisakymo klausimai, kurie yra svarbūs kalbant apie ŠESD kaštų padengimą sektoriams, nedalyvaujantiems apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Tai leistų Lietuvai surinkti papildomai apie 1,1 mlrd. eurų papildomų lėšų į valstybės biudžetą 2025–2030 m. EK atstovei buvo pristatyti šiuo metu svarstomi Akcizų įstatymo pakeitimai, kuriais papildomai griežtinamas iškastinio kuro apmokestinamas. Tikimasi, kad papildomai surinktos lėšos prisidės prie šalies gynybos finansavimo ir tuo pačiu padės mažinti iškastinio kuro vartojimą.
Darbo grupės posėdyje kalbėta ir apie EK siūlymą iki 2040 m. pasiekti klimato kaitos švelninimo tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. Lietuva pritaria šiam tikslui, tačiau, kaip buvo kalbėta susitikime, svarbu išsamiau įvertinti ir atsižvelgti į skirtingus šalių transformacijos pajėgumus, nacionalines aplinkybes, finansines galimybes bei neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes.
Šis EK pasiūlymas bus aptariamas su visomis suinteresuotomis grupėmis, o galutinį sprendimą dėl ES 2040 m. klimato tikslo priims Europos Vadovų Taryba š. m. birželį. Po Europos Parlamento rinkimų naujos sudėties EK pateiks siūlymus dėl naujų teisės aktų šiam tikslui įgyvendinti.
Susitikime taip pat buvo aptartas ES klimato rizikos vertinimas bei diskutuota apie finansavimo galimybes. Daug dėmesio buvo skirta Inovacijų fondo ir Teisingo perėjimo fondo finansuojamiems projektams, kurie prisideda prie klimato kaitos švelninimo bei socialinės naštos mažinimo.
Iš Inovacijų fondo galės būti finansuojamos NEKSVP priemonės, skirtos atsinaujinančiųjų išteklių energijai, energijos kaupimo technologijoms, saugiam CO2 surinkimui ir geologiniam saugojimui ar panaudojimui. Bendra Inovacijų fondo vertė – 400 mln. apyvartinių taršos leidimų (10 mlrd. eurų). Šios lėšos bus paskirstomos reguliariai skelbiant kvietimus teikti paraiškas 2021–2030 m.
Aplinkos ministerija primena, jog šiuo metu NEKSVP yra atnaujinamas. Atnaujinto plano rengimas prasidėjo nuo 2021 m. kaip įmanoma labiau įtraukiant visuomenę ir įkuriant 5 dekarbonizacijos ir 3 energetikos darbo grupes.
