Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta 2023 m. Valstybės pažangos ataskaitai, teikiamai Seimui kartu su finansinės atskaitomybės rinkiniais. Dokumente pateikiami Vyriausybės įgyvendinti bei tęsiami darbai, aktualūs rodikliai ir nacionalinio saugumo būklės apžvalga.
„2023-ieji Lietuvai buvo užsigrūdinimo metai, prisitaikant ir toliau pratinantis veikti didelių geopolitinių ir ekonominių neapibrėžtumų sąlygomis, suprantant, kad neskubraus vykdomosios valdžios veikimo lengvai nuspėjamoje aplinkoje laikai niekada nebegrįš. Šiomis sąlygomis sugebėjome sustiprinti Lietuvos saugumą ir gynybos pajėgumus, kaip ir ryšius su sąjungininkėmis bei bendramintėmis demokratijomis, su kuriomis aktyviai rėmėme Ukrainą – vardan mūsų visų saugumo. Vyriausybė daug dėmesio skyrė vidiniam šalies atsparumui, Lietuvos žmonių galimybių augimui, inovatyvios ekonomikos plėtrai ir geresnei viešojo valdymo kokybei. Detalūs 2023-ųjų darbai siekiant šių ir kitų pažangos tikslų minimi šioje ataskaitoje.
Judame teisinga kryptimi, kurią lengviausia kartais pamatyti žvilgsniu iš šalies – 20-metį sėkmės stipriausiose sąjungose, ES ir NATO, mininti Lietuva pastaraisiais metais įsitvirtino laimingiausiųjų pasaulio valstybių dvidešimtuke, o šalies jaunimas yra laimingiausias pasaulyje. Didžiausių Lietuvos pasiekimų autorystės negalėtų savintis jokios valdžios, nes jie nebūtų įmanomi be dirbančių, kuriančių ir atsakomybę už geresnę valstybę kasdien prisiimančių žmonių“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
2023 m. priimtas istorinis sprendimas dėl vokiečių brigados pakėlė Lietuvos ir Vokietijos strateginę partnerystę į naują lygį, Lietuva sėkmingai suorganizavo NATO viršūnių susitikimą, kuriame priimti Lietuvos ir regiono saugumo stiprinimui svarbūs sprendimai. Lietuvos balsas buvo girdimas telkiant paramą ne tik Ukrainos gynybai nuo Rusijos agresijos, tačiau ir siekiant kuo spartesnės Ukrainos bei Moldovos narystės ES.
Efektyvus viešasis valdymas ir gerai veikianti valstybės tarnyba – stiprios, atsparios ir prisitaikyti prie vis naujų iššūkių gebančios valstybės stuburas. 2023 m. patvirtinus Vyriausybės inicijuotą naują valstybės tarnybos įstatymą, sudarytos sąlygos viešojo administravimo įstaigoms lanksčiai tvarkytis skirto
biudžeto ribose ir didinti atlyginimų konkurencingumą viešajame sektoriuje, pritraukti aukštos kvalifikacijos profesionalus.
Vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos žmonėms buvo ir išlieka vienu prioritetinių Vyriausybės tikslų, kurio įgyvendinimo darbai tęsti 2023-aisiais. Laikantis Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos įsipareigojimų, šių metų antroje pusėje mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, mokslo darbuotojų, tyrėjų ir dėstytojų – 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Dėmesys švietimui 2023 m. skirtas ir per plečiamą pagalbos mokiniui sistemą, „Tūkstantmečio mokyklų“ programa modernizuojamą ugdymą, konkrečių rezultatų pasiekusį „Skaitmeninės švietimo transformacijos (EdTech)“ projektą.
2023 m. įgyvendinta Greitosios medicinos pagalbos tarnybos reforma, savivaldybėse pradėti steigti sveikatos centrai, didėja medicinos paslaugų dienos centruose ir ambulatorinių slaugos paslaugų namuose apimtys, įgyvendintas bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas. Išliekant mažam gyventojų aktyvumui prevencinėse programose, tarp prioritetinių Vyriausybės sričių sveikatos srityje – kuo platesnis informavimas ir įtraukimas į jas.
Aukštos pridėtinės vertės ekonomika – siekiamybė, link kurios įgyvendinimo pernai artėta pritraukus 53 tiesioginių užsienio investicijų projektus, gerinant sąlygas startuolių ekosistemos plėtrai. Siekiant veiksmingai atstovauti valstybės ekonominiams interesams užsienio šalyse, išplėstas komercijos ir žemės ūkio atašė tinklas.
XVIII-oji Vyriausybė daug dėmesio skyrė valstybės duomenų valdysenos stiprinimui, kuriam pamatai pakloti 2022 m., ir įrodymais bei duomenimis grįstam valdymui. Įveiklinant duomenis pradėtas stebėti socialinės paramos veiksmingumas ir efektyvumas savivaldybių lygiu, pradėtas kurti skaitmenizuotas pastatų duomenų renovacijai skatinti bankas. Augantis valstybės duomenų ežeras ateityje leis dar labiau plėsti jų panaudojimą gerinant viešųjų paslaugų kokybę, taikant tikslesnius sprendimus ir stebint jų pažangą, efektyvinant teisėkūros procesą.
Iš viso ataskaitoje – 12 krypčių, kuriomis siekta valstybės pažangos tikslų ir XVIII Vyriausybės programos įgyvendinimo, taip pat joje pridedama Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaita.
