Siekdama sklandžiai įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusius teisinio reguliavimo pokyčius, susijusius su Žemės įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimais, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena savivaldybėms jų pareigą pažymėti laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus nuosavybės teisėms atkurti grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje). Taip pat savivaldybės turi pateikti informaciją apie tai, kad jų teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, o natūra grąžintini žemės sklypai nebebus projektuojami.
Penktadienį NŽT išsiuntė perspėjimo raštą Kauno miesto savivaldybės merui dėl teisės aktuose numatytų pareigų neatlikimo. Su šia situacija supažindintas ir Vyriausybės atstovas Kauno bei Marijampolės apskrityse.
Kauno miesto savivaldybė raginama skubos tvarka, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad įgyvendinta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata: „kad savivaldybių, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., administracijos turi pažymėti kartografinėje medžiagoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus, o savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigiamas, nurodydamas, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės”.
Taip pat prašoma pateikti dokumentus, pagrindžiančius Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostatos įgyvendinimą, t. y. kad savivaldybės teritorijoje perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų ar jų dalių, kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais, bendro ploto pakanka ir savivaldybės mero priimtą sprendimą, kad daugiau tokių nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų NŽT nebus pateikiama.
Kauno mieste 140 piliečių vis dar nėra atkurtos nuosavybės teisės grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje).
Kauno miesto savivaldybė perspėjama, kad nepateikus prašomos informacijos nebus įgyvendintos Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos.
Kauno miesto savivaldybė neturės teisės perduoti tretiesiems asmenims patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, išskyrus teisę juos išnuomoti ar suteikti panaudai, statiniams, esantiems valstybinės žemės sklype, eksploatuoti. NŽT negalės vykdyti aukcionų dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių žemės sklypų, kurie buvo perduoti savivaldybei patikėjimo teise.
Nustačius, kad valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, NŽT įgyja teisę pateikti atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui privalomąjį nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą.
Valstybinės žemės patikėtiniui atsisakius vykdyti privalomąjį nurodymą, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka NŽT galės kreiptis į teismą dėl šio valstybinės žemės patikėtinio neveikimo.
Įspėjamieji raštai dėl teisės aktuose numatytų pareigų atlikimo artimiausiu metu pasieks ir kitas Lietuvos savivaldybes.
Tik tada, kai savivaldybės vykdys minėtas savo pareigas, bus galima sklandžiai įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusius teisinio reguliavimo pokyčius, susijusius su Žemės įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimais, įvykdyti valstybės įsipareigojimus atkurti nuosavybės teises ir užbaigti 1991 m. pradėtą žemės grąžinimo procesą.
Nacionalinės žemės tarnybos informacija