Anykštėnas Juozas Ratautas mano, kad gamtai būtų geriau, jei jos neniokotume, o ne darytume parodomąsias akcijas. Publikuojame jo nuomonę.
Miškasodis, tarsi bulviakasis kolūkių laikais, neapsieina be talkų. Skirtumas tas, kad kasimo metu nebuvo šūkių, neteko girdėti, kad vagon stotų pirmieji sekretoriai ar ministrai. Ir talkininkai tikrai dirbo. Rūpesčiui, kad giria žaliuotų prisireikė parodomųjų akcijų. Iš gausių nuotraukų, televizijos reportažų matyti, jog būta ir nuoširdžiai dirbančių, ir papozuoti atėjusių.
Patiko nuotrauka, kurioje aplink vienintelį ką tik pasodintą medelį pusračiu pozuoja trys vyrai ir dvi moterys. Vyrai su kaklaraiščiais, moterys vos ne su vakarinėmis suknelėmis. Vienas per ištiestą ranką laiko stiebą, kitas – tik palinkęs į medelio pusę, arčiau prieiti bijo, nes išpurvins blizgančius kontorinius batus…
Tai tokio apsimestinio rūpinimosi žeme, miškais, medžiais pavyzdžių apstu.
Šiaip tai gamtai būtų geriausia, jei nieko nedarytume: nevažiuotume, neartume, nemindytume, netręštume, nekirstume…
Juozas Ratautas
Nuotrauka iš J.Ratauto albumo.
Šaltinis: Nyksciai
