Europos Komisija (EK), reaguodama į Europos aplinkos agentūros atliktą Europos klimato kaitos rizikos vertinimą ir norėdama padėti ES ir jos valstybėms narėms valdyti šią riziką, paskelbė komunikatą dėl klimato rizikos valdymo Europoje, kuriame pateikė konkrečius pasiūlymus.
EK atkreipė dėmesį, kad norint išlaikyti ir atkurti ekosistemų atsparumą reikės išsaugoti maždaug 30-50 proc. Žemės sausumos, gėlo vandens ir vandenynų ekosistemų. Kartu su valstybėmis narėmis bus parengtos gairės, kaip kurti klimato kaitai atsparius kraštovaizdžius numatant miškų pažeidimų prevenciją ir jūrų ekosistemų apsaugą.
Klimato kaita, jos sukeltos karščio bangos didina kai kurių ligų paūmėjimo riziką, todėl Komisija sustiprins Klimato ir sveikatos stebėseną ir vertins tolesnius veiksmus, skirtus apsaugoti nuo didelio karščio kenčiančius žmones. Keičiantis klimatui kyla grėsmė ir dėl apsirūpinimo maistu, todėl reikės sukurti tinkamas paramos priemones perėjimui prie atsparaus ūkininkavimo ir žvejybos.
Miestų infrastruktūrai pavojų kelia potvyniai, gaisrai, aukšta temperatūra ir kiti ekstremalūs reiškiniai, todėl Komisija sieks, kad pastatų ir infrastruktūros projektavimo standartai būtų geriau pritaikyti klimato kaitos rizikai ir skatins labiau į tai atsižvelgti planuojant transporto ir energetikos infrastruktūrą. Tam numatoma parengti atitinkamas gaires.
EK tobulins esamus klimato kaitos rizikų valdymo įrankius, valstybėms narėms suteiks prieigą prie svarbiausių apibendrintų ir vietinių duomenų, taikomųjų programų ir paslaugų.
Ekstremalių situacijų atveju nuo 2025 m. bus galima naudotis „Galileo“ išankstinio perspėjimo palydovine paslauga, kuri leis perduoti informaciją net tada, kai neveiks antžeminės perspėjimo sistemos. Duomenų trūkumą tikimasi sumažinti priėmus siūlomus Miškų stebėsenos ir Dirvožemio stebėsenos reglamentus, kurie pagerins ankstyvojo perspėjimo apie miškų gaisrus ir kitas nelaimes įrankius, padės tiksliau įvertinti galimą riziką.
Labai svarbu sutelkti pakankamai viešųjų ir privačių lėšų atsparumui klimato kaitai didinti. EK planuoja suburti laikinąją ekspertų grupę dėl atsparumo klimato kaitai finansų mobilizavimo.
Anot EK, 2023 m. buvo karščiausi metai nuo matavimų pradžios, o klimato katastrofų skaičius stipriai išaugo. Pasaulinis atšilimas 2023 m. padidėjo 1,48 °C, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, o vandenynų temperatūra ir Antarktidos vandenyno ledo nykimas smarkiai viršijo visus rekordus.
Klimatas Europoje šyla dvigubai sparčiau nei likusiame pasaulyje. Paviršiaus oro temperatūros senajame žemyne naujausias 5 metų vidurkis buvo 2,2 °C aukštesnis nei ikipramoniniu laikotarpiu. Remiantis optimistiniu scenarijumi, jei pasaulinis atšilimas neviršys Paryžiaus susitarime nustatytos 1,5 °C ribos, Europoje vidutinė temperatūra gali padidėti 3 °C.
Konservatyviais skaičiavimais, dėl stiprėjančio klimato poveikio ES bendrasis vidaus produktas (BVP) iki 2100 m. gali sumažėti maždaug 7 proc.
Jei pasaulinis atšilimas viršys Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 °C ribą, 2031–2050 m. visos ES bendras papildomas BVP sumažėjimas gali siekti 2,4 trilijono eurų. O ateityje metinė pakrančių potvynių žala Europoje iki 2100 m. gali viršyti 1,6 trilijono eurų ir paveikti 3,9 mln. žmonių.
Lietuvos klimato prognozės irgi nėra optimistinės. Iki šio šimtmečio pabaigos vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje padidės nuo 1,2 ℃ pagal labiau optimistinį scenarijų ar iki 2,8 ℃ pagal labiau pesimistinį. Didžiausias atšilimas numatomas gruodį–sausį (3,9–4,4 ℃), o mažiausias – gegužės–liepos mėnesiais (1,9–2,1 ℃).
Numatomas vidutinis kritulių kiekio didėjimas pagal labiau optimistinį scenarijų siekia nuo 42 mm arba 6 proc. iki 98 mm arba 14 proc. pagal labiau pesimistinį. Daugės gausių kritulių laikotarpių, kai mėnesio norma iškrenta per dieną. Tokių dienų pasitaikys dažniau: nuo 14–16 iki 18–20. Todėl yra tikimybė, kad ateityje vis dažniau susidursime su potvyniais ir poplūdžiais.
Apie Lietuvos miestų prisitaikymą prie klimato kaitos kalbama nebe pirmus metus, taip pat ir apie tai, kad savivaldybės turi pasirengti planus, kuriuose būtų numatyti konkretūs veiksmai. Deja, iki šiol savo iniciatyva to nepadarė nė viena šalies savivaldybė, nors klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos gairės parengtos dar 2017 m. Mūsų šalies savivaldybės, nors ir nedidelės, bet labai skirtingos, todėl reikalingi individualūs planai.
Prisitaikymo prie klimato kaitos planą turi tik Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai, kaip vienai jautriausių klimato pokyčiams, buvo parengtas prisitaikymo prie klimato kaitos planas. Šuo metu tokius planus rengia ir dar kelios savivaldybės.
Aplinkos ministras š. m. kovo mėn. pavirtino Prisitaikymo prie klimato kaitos pažangos priemonę, kurios įgyvendinimui iki 2029 m. bus skiriama beveik 100 mln. eurų ES lėšų. Suplanuotos veiklos potvynių rizikos ir jų sukeliamos žalos mažinimui, Baltijos jūros kranto atsparumo didinimui, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtrai, visuomenės informavimui ir prisitaikymo prie klimato kaitos įgūdžių stiprinimui, daugiafunkcinio laivo taršos grėsmėms valdyti įsigijimui.
