2024-01-25
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sausio 25 d. dalyvauja neformalioje Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų taryboje Belgijoje. Ministrai didžiausią dėmesį skirs kovai su organizuotu nusikalstamumu ir narkotikų kontrabanda per jūrų uostus. Siekiant bendro atsako ES lygmeniu, įsteigtas Europos uostų aljansas, prie kurio jungiasi Europos šalių teisėsaugos institucijos, muitinės ir 19 Europos uostų, tarp jų ir Klaipėdos.
„Matome nerimą keliančias narkotikų prekybos tendencijas Europos uostuose. Neabejotinai, ši grėsmė aktuali ir Klaipėdos uoste. Todėl Lietuva sveikina Europos uostų aljanso iniciatyvą. Matome didžiulę tokio tarptautinio formato naudą – viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas yra būtinas veiksmingai kovai su organizuoto narkotikų gabenimo ir prekybos tinklais“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, didinant uostų atsparumą, būtini ne tik bendri muitinės ir policijos veiksmai, bet ir infrastruktūros įrengimas, pažangių technologijų diegimas nuodugniam transporto priemonių, asmenų ir krovinių patikrinimui, uosto teritorijos saugai ir joje vykdomos veiklos priežiūrai. Taip pat svarbu į prevencinę veiklą įtraukti uostų teritorijos kontrolę vykdančias privačias saugos kompanijas, apmokyti jų darbuotojus bei numatyti griežtas antikorupcines priemones.
Lietuvoje neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ir kontrabanda užsiima net trys ketvirtadaliai organizuotų nusikalstamų grupuočių. Dėl savo geografinės ir ekonominės padėties Lietuva išnaudojama kaip tranzito, perkrovimo, sandėliavimo ar pasirengimo gabenti į Vakarų ir Rytų šalis vieta. Vien palyginti mažame Klaipėdos uoste Lietuvos teisėsauga kiekvienais metais iš neteisėtos apyvartos išima ženklius kiekius narkotinių medžiagų (kokaino): 2010 m. – 396 kg, 2015 m. – 525 kg, 2017 m. – 610 kg, o 2020 m. – 40 kg. Tuo tarpu didžiuosiuose ES uostuose 2023 m. sulaikyti rekordiniai narkotikų kiekiai – beveik 120 t. kokaino Antverpeno ir apie 45 t. Roterdamo uoste. Apie 70 proc. narkotikų konfiskuojama būtent ES uostuose.
Neformalioje Taryboje ministrai taip pat aptars dirbtinio intelekto panaudojimą nusikalstamų veikų vykdymui elektroninėje erdvėje ir būtinybę įgalinti teisėsaugos institucijas efektyviai kovai su šiais nusikaltimais. Ministrė pabrėš, jog sparčiai tobulėjant dirbtinio intelekto technologijoms, teisėsauga negali atsilikti – ji privalo turėti reikiamų priemonių ir žinių, kad galėtų sukurti prevencinius ir reagavimo pajėgumus. Ji taip pat atkreips dėmesį, kad priešiškos šalys gali panaudoti dirbtinį intelektą, siekdamos sustiprinti dezinformacijos kampanijas, kurti socialinę įtampą ir kištis į demokratinius rinkimų procesus. Todėl būtina plėtoti teisėsaugos pajėgumus, efektyviau stebėti socialinius tinklus, atnaujinti teisinę bazę ir intensyvinti tarptautinį bendradarbiavimą bei šviesti visuomenę – ugdyti sąmoningumą ir skatinti kritinį mąstymą.
Taryboje bus aptartas ir tolesnio ES esančių ir naujai iš Ukrainos atvyksiančių asmenų teisinis statusas po 2025 m. kovo mėn. Iki to laiko jiems galios ES laikinoji apsauga. Lietuva laikosi pozicijos, kad trumpuoju laikotarpiu laikinosios apsaugos pratęsimas būtų optimalus kelias. Pasak ministrės, perėjimas iš laikinosios apsaugos į kitus teisėtus statusus laipsniškai vyks savaime. Jau dabar yra norinčių gauti leidimus gyventi darbo, studijų, kitokios teisėtos veiklos pagrindais. Lietuvoje kaip alternatyvus statusas taip pat gali būti suteiktas leidimas gyventi humanitariniais pagrindais. Lietuvoje ukrainiečiai yra pakankamai gerai įsitraukę į darbo rinką – dirba maždaug 3 iš 5 ukrainiečių.
