Š. m. rugsėjo 26 d. laidoje ,,Prieš srovę“ (26 sezonas, serija 4) buvo parodytas reportažas apie tų pačių metų rugpjūčio 24 dienos įvykį, kuomet atvykęs į eismo įvykio vietą Kauno apskr. VPK pareigūnas R. J. moters atžvilgiu panaudojo, jos manymu, perteklinę fizinę jėgą, fizinį smurtą, nors pastaroji nebuvo eismo įvykio dalyvė ir, pasak jos, niekaip neįžeidinėjo, netrukdė policijos pareigūnams atlikti jų darbo.
Laidos metu buvo remtasi moters ir jos dukros susiklosčiusios situacijos subjektyviais vertinimais bei pašalinių asmenų (praeivio) filmuota vaizdine medžiaga. Reportažo metu dėl atliekamo tyrimo iš policijos tikslių duomenų apie įvykį nebuvo pateikta. Laidoje moteris teigė, kad dukrai padavus pareigūnams paaiškinimą, ji pati grįžo į dukters automobilį į keleivio pusę bei užsidarė duris, po ko iš karto priėjo pareigūnas atidarė automobilio dureles ir ją tiesiog griebė (pasak jos – už nieką, nors ji nei keikėsi nei bambėjo). Ji taip pat pasakojo, kad pareigūnas norėjo griebti jai už rankų, tada, nepagavęs rankų, griebė už plaukų bei ranka trinktelėjo jai per galvą, po ko ištraukė iš automobilio bei numetė ją ant pilvo. Moters dukra nurodė, kad be kitų sužalojimų pas motiną ant kūno dešinėje juosmens pusėje buvo užfiksuotas sužeidimas (policininko bato žymė – spyrio), nors motina nebuvo išsakiusi jokių įžeidimų pareigūnų atžvilgiu, o tiesiog norėjo pasakyti savo nuomonę apie įvykį. Be to, viešai rodyto reportažo metu buvo kreiptasi į pareigūną, pasakant jo pavardę viešai, kad pastarasis atsakytų, kodėl taip pasielgė su jos motina. Jos manymu, pareigūnas nesusivaldė ir galimai buvo netgi kažką pavartojęs.
Dėl minėto įvykio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (toliau – PD prie LR VRM IV) Kauno apygardos skyriuje buvo atliktas aplinkybių patikslinimas, kuomet buvo gautas galimai nukentėjusios moters bei jos atstovo pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Aplinkybių patikslinimas buvo atliktas dėl požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. (Piktnaudžiavimas).
Skunde buvo nurodyta, kad rugpjūčio 24 d. Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimai padarytą administracinės teisės pažeidimą ir tarnybiniu automobiliu atvykęs į eismo įvykio vietą, eismo įvykio vietoje buvusios moters atžvilgiu, nesant tarnybinio būtinumo, jai nesipriešinant, tyčia, suvokdamas, kad ji neatlieka jo, kaip policininko, atžvilgiu jokių aktyvių pasipriešinimo veiksmų, nepagrįstai panaudojo fizinės prievartos veiksmus ir fizinį smurtą. Dėl skunde nurodytų aplinkybių buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo. Nutarimas buvo patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro, kaip teisėtas ir pagrįstas.
Nesutikdami su priimtu nutarimu moteris ir jos atstovas pateikė skundą Kauno apygardos prokuratūrai. Kauno apygardos prokuratūroje buvo priimtas nutarimas atmesti skundą. Nesutikdami su priimtu nutarimu moteris ir jos atstovas pateikė skundą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Kauno apylinkės teisme Kauno rūmų teisėja priėmė nutartį atmesti skundą. Nesutikdami su Kauno apylinkės teismo priimta nutartimi moteris ir jos atstovas pateikė dar vieną skundą – Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo teisėja priėmė nutartį atmesti skundą. Priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad, išnagrinėjus tyrimo medžiagą bei pareiškėjos atstovo skundą, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti ar keisti nėra pagrindo. Tiek vyriausiosios tyrėjos, tiek prokuroro nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje išsamiai ir aiškiai išdėstyti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Tuo tarpu, įvertinus pareiškėjos atstovo pateikto skundo argumentaciją, akivaizdu, jog pastarieji vadovaujasi būtent savitu subjektyviu nagrinėjamos situacijos vertinimu ir įsitikinimais, jog galbūt buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kas iš esmės nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti.
Iš tyrimo metu surinktų duomenų spręstina, kad policijos pareigūnas, adekvačiai esamai situacijai, matydamas moters priešišką nusiteikimą policijos pareigūnų, nagrinėjančių eismo įvykio aplinkybes atžvilgiu, nuolatinį jų atliekamo darbo replikavimą, trukdymą tinkamai atlikti savo pareigas, priėmė sprendimą sulaikyti moterį. Teismui nekyla jokių abejonių, jog nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas R. J. veikė išimtinai įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose ir jų neviršydamas.
Kaip matyti, dėl moters skundo PD prie LR VRM IV Kauno apygardos skyriuje buvo atliktas tyrimas ir priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo paliktas galioti viso jo apskundimo metu. Tai reiškia, kad pareigūnas R. J., vykdydamas savo funkcijas, nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d., ir veikė išimtinai įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose.
