Grūdų kainos nuolat kinta, todėl ūkininkai gyvena viename iš sunkiausiai nuspėjamų sektorių. Kiekvienų metų rezultatus smarkiai veikia politinės, klimato ir finansų rinkos aplinkybės. Todėl surasti būdą, kaip atliepti kasmet besikeičiančius sektoriaus reikalavimus – užduotis iš nelengvųjų. Kaip akcentuoja sėkmingi ūkininkai, kultūrų įvairinimas – mažiau aptariamas veiksnys, leidžiantis džiaugtis ūkio rezultatais.
Pasėlių diversifikacija (arba įvairinimas) reiškia, kad tam tikroje teritorijoje auginama daugiau nei viena kultūra. Diversifikuoti galima įtraukiant naują augalų rūšį, kitą veislę arba keičiant šiuo metu naudojamą pasėlių sistemą. Tai pastaraisiais metais vis dažnesnis ūkininkų pasirinkimas, kuris atneša ne vieną naudą.
Planuojant žemės ūkio veiklą, svarbu prisiminti mūsų senolių išmintį: „Nedėk visų kiaušinių į vieną pintinę“. Toks principas atsispindi ir žemės ūkio diversifikavime. Tarp dažniausiai auginamų kultūrų, atitinkančių mūsų regiono klimato ypatumus, pasitaiko kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, ir žirniai. Šios kultūros yra pritaikytos drėgnam ir vėsiam Lietuvos klimatui bei gerai atlaiko šaltesnius orus.
Bendrai pasėlių įvairinimas apima tris lygmenis: augalų rūšių, jų veislių ir genetinę įvairovę. Mokslo bendruomenėje pripažįstama, kad tai yra vienas iš ekonomiškai efektyviausių ir racionaliausių būdų sukurti klimato negandoms atsparią žemės ūkio sistemą.
„Ūkininkai įvairina pasėlių sistemą, kad įveiktų įvairius augalininkystės iššūkius, įskaitant augančias žemės kainas, padidėjusias veikimo sąnaudas, klimato kaitą ir nepalankių orų keliamas problemas. Susidomėjimas žemės ūkio produkcijos įvairinimu ypač išpopuliarėjo dėl tvarumo problemų. Auginant įvairias kultūras ūkininkai gali paskirstyti gamybos ir ekonominę riziką tarp skirtingų pasėlių rūšių ir taip sumažinti finansinę riziką, susijusią su nepalankiomis oro sąlygomis ar rinkos sukrėtimais. Įvairios produkcijos auginimas taip pat išplečia galimų klientų srautus“, – teigia „Lande“ vyriausioji kreditų specialistė Ligita Dikšienė.
Renkantis naujus augalus, ūkininkai turėtų apsvarstyti, kurios kultūros yra optimalios konkrečiam dirvožemiui, klimatui, turimai įrangai, ir drėkinimo galimybėms. Norint diversifikuoti ūkį, pirmiausia reikėtų atlikti išsamią dirvožemio analizę, siekiant nustatyti, kokios kultūros geriausiai tiktų konkrečiam plotui.
Kodėl verta rinkis augalų įvairinimą?
Vien ekonominių faktorių siekimas ir išskaičiavimas pasaulio ūkiuose pastaraisiais dešimtmečiais atnešė ne tik privalumų, bet ir žalos, ypatingai įvertinant aplinkosaugos problemas: dirvožemio ir vandens taršą, biologinės įvairovės nykimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Viena iš efektyvesnių tvarių praktikų, padedančių spręsti šias problemas – pasėlių diversifikacija. Priešingai nei monokultūra, augalų įvairinimas skatina tiek tarpinių pasėlių auginimą, tiek ir sėjomainos praktikas. Tarpinių pasėlių auginimas gali atkurti dirvožemio organinės anglies nuostolius, atsirandančius pertvarkant vietines ekosistemas į dirbamąją žemę.
Pagrindiniai privalumai ir rizikos
Pasėlių įvairinimas didina žemės ūkio biologinę įvairovę, augina derliaus kiekį ir produkcijos kokybę. Ši praktika leidžia apsisaugoti nuo kenkėjų ir sezoninių ligų, nes nutraukia vabzdžių ir ligų ciklus, be to, mažina piktžolių ir dirvožemio eroziją.
Pasėlių diversifikacija užtikrina atsparumą ekstremalioms ir permainingoms oro sąlygoms, kurias lemia klimato kaitos padariniai. Taip pat, kultūrų diversifikacija didina anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje ir kartu mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
„Kalbant apie finansinę vertę, pasėlių įvairinimas leidžia ūkiams išskaidyti gamybos ir ekonominę riziką platesniame kultūrų kiekyje. Tai leidžia sumažinti finansinę riziką, susijusią su nepalankiomis oro sąlygomis ar rinkos sukrėtimais. Be to, šis metodas gali sumažinti gamybos sąnaudas ir padidinti pajamas mažuose ūkiuose. Pavyzdžiui, ankštinių augalų įtraukimas į sėjomainą sumažina išlaidas azoto trąšoms ar sėjomainos papildymui, dėl to nyksta kenkėjai ir sumažėja išlaidos pesticidams. Svarstantiems atgaivinti savo žemę ar tiesiog ieškantiems agronomo patarimų – vertėtų susisiekti su reikalą išmanančiais specialistais“, – teigia „Lande“ atstovė.
Kaip papildo Ligita Dikšienė, smulkieji ūkininkai dažnai nesukaupia pakankamai santaupų, kad galėtų apsidraust savo pasėlius. Ūkio diversifikacija leidžia paskirstyti ūkio išteklius taip, kad užsitikrintų stabilesnes pajamas. Pasėlių įvairinimas optimizuoja augalininkystę vietovėse, kuriose iškrinta daug kritulių arba jie iškrinta nereguliariai.
Kita vertus, su kultūrų diversifikavimu susiję ir nauji iššūkiai: prarandama specializacijos patirtis, atsiranda papildomų investicijų poreikis, auga administraciniai kaštai, be to, reikia didesnių išteklių produktų rinkodarai. Tai gali sumažinti pelningumą, jei neįtrauksime jau minėtų nuostolių, galimų ekstremalių sezoninių sąlygų metu.
Šaltinis: Nyksciai