Vyriausybėje įvykusiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje aptarta šių metų avaringumo situacija šalyje ir eismo įvykių priežasčių analizė.
Pastaraisiais metais šalies keliuose stebimos nerimą keliančios tendencijos. Suprastėjo eismo įvykių statistika – padaugėjo eismo įvykių ir žūčių juose, nors keliuose sumažėjo žuvusių pėsčiųjų. Mažiau eismo įvykių sukelia neblaivūs vairuotojai ir neturintys teisės vairuoti.
Per 2023 m. 10 mėnesių šalies keliuose įvyko 2 513 eismo įvykiai, kuriuose žuvo arba buvo sužeisti žmonės.
Šiuose eismo įvykiuose žuvo 128 žmonės, t. y. 24 žmonėmis daugiau nei per 2022 metų tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvusiųjų – transporto priemonių vairuotojai. Žuvę automobilių vairuotojai sudaro 41 proc. visų žuvusių eismo dalyvių, keleiviai – 26 proc., pėstieji – 26 proc.
Eismo įvykiuose sužeisti 2 894 žmonės, t. y. 20 žmonių daugiau nei 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu.
Pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis – nesaugus greitis arba greičio viršijimas.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, siekiant gerinti eismo saugumo situaciją keliuose, būtinos kompleksinės ir efektyvios priemonės, kurios pirmiausiai užkirstų kelią daryti daugkartinius nusižengimus.
„Kad išvengtume skaudžių nelaimių ateityje, ypatingą dėmesį privalome skirti kovai su daugkartiniais ir šiurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Negalime toleruoti piktybiškų ir ciniškų vairuotojų, kuriuos šiuo metu galiojančios baudos neatgraso nuo pasikartojančių pažeidimų keliuose“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerija siūlo Teisingumo ir Susisiekimo ministerijoms peržiūrėti Administracinių nusižengimų kodeksą dėl galiojančių baudų.
VRM nuomone, reiktų didinti baudas už greičio viršijimą iki 30-60€ už 11-20 km/val. viršijimą (dabar galioja 12-30 Eur bauda) ir skirti nuo 60 iki 120 Eur baudą už 21-30 km/val. viršijimą; dabar galioja 30-90 Eur bauda.
Taip pat siūloma atimti teisę vairuoti, viršijus greitį daugiau 30 km/val., kai vairuotojas jau buvo kartą baustas, bei viršijus greitį daugiau nei 40 km/val., kai vairuotojas taip pat buvo jau kartą baustas.
Pažymėtina, kad baudos už greičio viršijimą neperžiūrėtos nuo 2008 m. ir neatitinka dabartinio pragyvenimo lygio ir gaunamų pajamų. Praktika rodo, kad kuo daugiau viršijamas saugus greitis, tuo mažiau išieškoma baudų.
Be kita ko, išsisukinėjimas nuo baudų tampa ir verslu – kai kurie asmenys siūlo savo kontaktus, kad būtų nurodyti pažeidėjais, tačiau baudų nemoka.
Nesumokėjusiems baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus VRM siūlo neleisti naudotis savo automobiliais iki baudų sumokėjimo – būtų stabdoma transporto priemonės teisė dalyvauti eisme, nekeičiamas/neišduodamas vairuotojo pažymėjimas.
2021 m. skirta 1 406 809 Eur baudų už KET pažeidimus, iš jų sumokėta 513 978 Eur (36%). 2022 m. skirta 1 701 520 Eur baudų, iš jų sumokėta 476 976 Eur (28%). 2023 m. iki lapkričio 1 d. skirta 2 562 617 Eur baudų, iš jų sumokėta 409 236 Eur (16%).
Šiuo aspektu Finansų ministerijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai siūloma peržiūrėti baudų už paskirtus administracinius nusižengimus išieškojimo procedūras.
Kitoms ministerijoms pagal veiklos sritis siūloma parengti pasiūlymus dėl prieigos prie nebūtinųjų paslaugų (pvz., lizingo, transporto priemonės pirkimo, kelionės bilieto pirkimo ir kt.) ribojimo apimties plėtimo, jei asmuo nesumokėjo visų paskirtų baudų už administracinius nusižengimus.
Taip pat VRM siūlymu automobilio savininkas, davęs vairuoti savo transporto priemonę ryšių su Lietuva neturinčiam asmeniui, privalo laiduoti už pažeidėjui paskirtos baudos sumokėjimą.
KET pažeidėjui per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, atsakomybė tektų laiduotojui. Automobilio savininkui nesumokėjus baudos, turi būti ribojamas vairuotojo pažymėjimo išdavimas/keitimas; transporto priemonei stabdoma teisė dalyvauti eisme.
VRM nuomone, Rizikos grupės asmenų sąrašą tikslinga papildyti pakartotinai vairuojančiais be teisės vairuoti, vairuojančiais chuliganiškai ir viršijusiais greitį virš 50 km/val. Siūloma išplėsti pareigūnų įgaliojimus tikrinti, ar tokie asmenys laikosi apribojimų ir nevairuoja, bei esant reikalui – siųsti jiems įspėjimus.
Vyriausybėje įvykusiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje aptarta šių metų avaringumo situacija šalyje ir eismo įvykių priežasčių analizė.
Pastaraisiais metais šalies keliuose stebimos nerimą keliančios tendencijos. Suprastėjo eismo įvykių statistika – padaugėjo eismo įvykių ir žūčių juose, nors keliuose sumažėjo žuvusių pėsčiųjų. Mažiau eismo įvykių sukelia neblaivūs vairuotojai ir neturintys teisės vairuoti.
Per 2023 m. 10 mėnesių šalies keliuose įvyko 2 513 eismo įvykiai, kuriuose žuvo arba buvo sužeisti žmonės.
Šiuose eismo įvykiuose žuvo 128 žmonės, t. y. 24 žmonėmis daugiau nei per 2022 metų tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvusiųjų – transporto priemonių vairuotojai. Žuvę automobilių vairuotojai sudaro 41 proc. visų žuvusių eismo dalyvių, keleiviai – 26 proc., pėstieji – 26 proc.
Eismo įvykiuose sužeisti 2 894 žmonės, t. y. 20 žmonių daugiau nei 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu.
Pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis – nesaugus greitis arba greičio viršijimas.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, siekiant gerinti eismo saugumo situaciją keliuose, būtinos kompleksinės ir efektyvios priemonės, kurios pirmiausiai užkirstų kelią daryti daugkartinius nusižengimus.
„Kad išvengtume skaudžių nelaimių ateityje, ypatingą dėmesį privalome skirti kovai su daugkartiniais ir šiurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Negalime toleruoti piktybiškų ir ciniškų vairuotojų, kuriuos šiuo metu galiojančios baudos neatgraso nuo pasikartojančių pažeidimų keliuose“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerija siūlo Teisingumo ir Susisiekimo ministerijoms peržiūrėti Administracinių nusižengimų kodeksą dėl galiojančių baudų.
VRM nuomone, reiktų didinti baudas už greičio viršijimą iki 30-60€ už 11-20 km/val. viršijimą (dabar galioja 12-30 Eur bauda) ir skirti nuo 60 iki 120 Eur baudą už 21-30 km/val. viršijimą; dabar galioja 30-90 Eur bauda.
Taip pat siūloma atimti teisę vairuoti, viršijus greitį daugiau 30 km/val., kai vairuotojas jau buvo kartą baustas, bei viršijus greitį daugiau nei 40 km/val., kai vairuotojas taip pat buvo jau kartą baustas.
Pažymėtina, kad baudos už greičio viršijimą neperžiūrėtos nuo 2008 m. ir neatitinka dabartinio pragyvenimo lygio ir gaunamų pajamų. Praktika rodo, kad kuo daugiau viršijamas saugus greitis, tuo mažiau išieškoma baudų.
Be kita ko, išsisukinėjimas nuo baudų tampa ir verslu – kai kurie asmenys siūlo savo kontaktus, kad būtų nurodyti pažeidėjais, tačiau baudų nemoka.
Nesumokėjusiems baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus VRM siūlo neleisti naudotis savo automobiliais iki baudų sumokėjimo – būtų stabdoma transporto priemonės teisė dalyvauti eisme, nekeičiamas/neišduodamas vairuotojo pažymėjimas.
2021 m. skirta 1 406 809 Eur baudų už KET pažeidimus, iš jų sumokėta 513 978 Eur (36%). 2022 m. skirta 1 701 520 Eur baudų, iš jų sumokėta 476 976 Eur (28%). 2023 m. iki lapkričio 1 d. skirta 2 562 617 Eur baudų, iš jų sumokėta 409 236 Eur (16%).
Šiuo aspektu Finansų ministerijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai siūloma peržiūrėti baudų už paskirtus administracinius nusižengimus išieškojimo procedūras.
Kitoms ministerijoms pagal veiklos sritis siūloma parengti pasiūlymus dėl prieigos prie nebūtinųjų paslaugų (pvz., lizingo, transporto priemonės pirkimo, kelionės bilieto pirkimo ir kt.) ribojimo apimties plėtimo, jei asmuo nesumokėjo visų paskirtų baudų už administracinius nusižengimus.
Taip pat VRM siūlymu automobilio savininkas, davęs vairuoti savo transporto priemonę ryšių su Lietuva neturinčiam asmeniui, privalo laiduoti už pažeidėjui paskirtos baudos sumokėjimą.
KET pažeidėjui per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, atsakomybė tektų laiduotojui. Automobilio savininkui nesumokėjus baudos, turi būti ribojamas vairuotojo pažymėjimo išdavimas/keitimas; transporto priemonei stabdoma teisė dalyvauti eisme.
VRM nuomone, Rizikos grupės asmenų sąrašą tikslinga papildyti pakartotinai vairuojančiais be teisės vairuoti, vairuojančiais chuliganiškai ir viršijusiais greitį virš 50 km/val. Siūloma išplėsti pareigūnų įgaliojimus tikrinti, ar tokie asmenys laikosi apribojimų ir nevairuoja, bei esant reikalui – siųsti jiems įspėjimus.
