Anykštėnas Juozas Ratautas mano, kad formuojama nuomonė, kad anykštėnai pikti, bjaurūs ir nemandagūs, nėra teisinga. Jis siūlo skirti nepasitenkinimą valdžios sprendimais ir pyktį. Publikuojame jo nuomonę.
Neįtikinamai atrodo nuolat socialiniuose tinkluose ir kitoje žiniasklaidoje kartojamos frazės, jog anykštėnai pikti, bjaurūs, pavydūs, nesupratingi.
Netgi turint minty, jog žiniasklaida rašo tiesą, išskyrus tai, ką žinai, darosi neramu. Man, eiliniam pilkam anykštėnui, nepriklausiančiam elito luomui, taip neatrodo.
Nesutikau savo aplinkoje nė vieno žmogaus, kuris būtų nemandagus, nepagarbus ar keiksnotų naudą nešantį valdžios projektą. Problema kitur. Žmonės pikti dėl blogų valdžios sprendimų, dėl prastai ginamų jų teisių, atstovaujamų interesų.
Už ką girti, kai valdžia gyvena savam burbule, gyventojai – kitame. Tokia tendencija itin ryški praeitos kadencijos savivaldybės politikų veikloje. Kai Jūsų pinigai leidžiami ne žmonių gerovei kurti, o valdininkų ambicijoms tenkinti, kai dėl kompetencijos stokos išleidžiami milijonai, kai parengti brangūs projektai tinka tik nurašymui, kai pirma daroma, o paskui galvojama – kas bus… Kai valstybės tarnautojai, politikai gina ne viešąjį, o verslo ar savo interesą ir t. t. ir pan.
Gyvulių ūkio žodžių sąvoką suprantu, kaip nelygybės metaforą. Kiek jos yra pas mus, palyginus su kitais rajonais, sugebėjusiais pasiekti nepalyginamai geresnių socialinių ekonominių rezultatų ir patogesnio gyvenimo savo žmonėms. Tai už ką girti? Ar tinka būti geram? Tad reikia skirti nemandagius anykštėnus nuo nepatenkintų. Tad priežasčių kodėl pyksta žmonės reikia ieškoti kitur – tik ne anykštėnų genuose.
Juozas Ratautas
Šaltinis: Nyksciai
