Įvertinimas
Minint Kriminalinės policijos dieną, tradiciškai bus apdovanoti geriausi kriminalistai, paskelbti Metų sekliai ir reikšmingiausias Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimas.
Kriminalinės policijos tradicijos buvo kuriamos ne vieną dešimtmetį ir kriminalinės policijos pareigūnai ne kartą įrodė savo drąsą ir atsidavimą Lietuvos valstybei užtikrinant visuomenės saugumą. Kad gyvenimas Lietuvoje tampa vis saugesnis – tai didžiulis profesionalios Lietuvos kriminalinės policijos ir kiekvieno sąžiningai tarnavusio ar tebetarnaujančio pareigūno nuopelnas.
Svarbiausi Kriminalinės policijos istorijos faktai
Pirmieji kriminalinės policijos organizavimo darbai Lietuvoje buvo pradėti 1918 m. spalio 27 d. Vidaus tvarkai Kaune organizuoti buvo sudaryta komisija, o 1918 m. gruodžio 20 d. vienas iš komisijos narių – Fridrichas Cigleris – buvo paskirtas Kauno milicijos kriminalinio skyriaus komisaru. Komisijos sprendimu buvo nustatyti šie pirmieji kriminalinio skyriaus etatai: 1 komisaras (1 et.), 6 rajonų pildytojai, 1 sekretorius ir 3 raštininkai.
1919 m. Vidaus reikalų ministerijoje įsteigtas Piliečių apsaugos departamentas, tvarkęs visos šalies milicijos reikalus.
1920 m. rugsėjo 6 d. Adolfas Veselis suorganizavo ir įkūrė kriminalinės milicijos Lietuvoje centro biurą, tapo jo viršininku ir biurui vadovavo iki 1924 m. Biurui pavesta sekti kriminalinius ir antivalstybinius nusikaltėlius. Šiuo laikotarpiu buvo pradėti steigti kriminalinės milicijos padaliniai visoje Lietuvoje.
1920 m. pabaigoje pradėta grupuoti nusikaltimų rūšis ir jas registruoti.
1921–1922 m. įvesta nauja ieškomų asmenų tvarka, sukurtos priemonės nusikaltėliams identifikuoti ir registruoti.
1923 m. Krašto apsaugos ministerijai perdavus kontržvalgybos funkcijas į VRM, kriminalinei milicijai pavestas ir politinis sekimas.
1923 m. rugsėjo mėn. Vienoje (Austrija) įkurta Tarptautinė kriminalinės policijos komisija. Įvairiais metais joje dirbo ir Lietuvos policijos atstovai.
1924 m. sausio 1 d. visi milicijos valdininkai ir tarnautojai pavadinti policijos valdininkais ir tarnautojais.
1926 m. buvo sukurtas Lietuvos kriminalinės policijos legitimacijos ženklas (autorius – dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, tuomet buvęs žymus Šaulių sąjungos veikėjas, daug prisidėjęs prie Klaipėdos išvadavimo). Ženklas – balto metalo, 33 mm skersmens, skritulio formos, jo centre – gulinčio liūto, sudėjusio letenas ant knygos, figūra, šalia sukryžiuotos policininkų lazdos. Ženklas galiojo iki 1933 m.
1925 m. buvo išleista knyga „Nusikaltimams kelti ir tirti vadovėlis“, netrukus išleidžiamas pirmasis kriminalistikos vadovėlis lietuvių kalba „Mokslinė policija“.
1927 m. vasario 1 d., įsteigta Kriminalinės policijos skyriaus Nusikaltėlių registracijos sekcija, vadovaujama valdininko Antano Penčylos.
1927 m. kriminalinė ir politinės policijos buvo sujungtos į vieną darinį – Kriminalinės policijos valdybą. Iki 1928 m. vasario 15 d. kriminalinė policija buvo pavaldi Piliečių apsaugos departamento direktoriui, o nuo 1928 m. vasario 15 d. buvo tiesioginėje vidaus reikalų ministro žinioje.
1931 m. spalio 12 d. Nusikaltėlių registracijos sekcija buvo pavadinta Kriminalinės policijos skyriaus Identifikacijos biuru, jam vadovauti buvo paskirtas Petras Gustavas Pamataitis.
1933 m. gegužės 29 d. vidaus reikalų ministras Steponas Rusteika patvirtino Valstybės saugumo departamento statutą, kuris pradėjo galioti vos po poros dienų – birželio 1 d.
Kriminalinė policija kaip atskira policijos rūšis veikė Valstybės saugumo departamente kartu su politine policija, bet ji tirdavo tik pačius didžiausius, atgarsį visuomenėje sukėlusius kriminalinius nusikaltimus ir tik didžiausiuose, vadinamuosiuose pirmaeiliuose, Lietuvos miestuose. Visose kitose Lietuvos vietovėse visus kriminalinius nusikaltimus tirdavo viešoji policija.
Toks kriminalinės policijos modelis išliko iki pat 1940 m. sovietų okupacijos.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kriminalinė policija buvo suformuota iš sovietmečiu Lietuvoje veikusių to meto svarbiausių ir pagrindinių milicijos tarnybų – kriminalinės paieškos, kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu ir spekuliacija, šeštojo skyriaus, skirto kovai su organizuotu nusikalstamumu, padalinių.
1990 m. gruodžio 11 d. priėmus Policijos įstatymą, pradėtas milicijos reorganizavimas į policiją. Kriminalinė policija (vadinamoji neuniformuotoji) buvo priskirta prie respublikinės policijos rūšių. Įsteigta Policijos departamento Kriminalinės policijos vyriausioji valdyba – naujas kriminalinės policijos struktūrinis padalinys, sudarytas iš atskirų nusikaltimų rūšių tyrimo struktūrinių padalinių, pavadintų biurais: Organizuoto nusikalstamumo, Operatyvinės žvalgybos, Ekonominių nusikaltimų, Kriminalinio tyrimo ir Kriminalinių ekspertizių.
1991 m. vadovauti šalies kriminalinei policijai paskirtas vyriausiasis komisaras Alvydas Sadeckas.
Lietuva tampa pilnateise Interpolo nare.
1993 m. pradėtas rengti kasmetinis tradicinis konkursas „Metų seklys“.
2001 m. kartu su Policijos departamentu reorganizuota ir kriminalinė policija, įsteigiant Lietuvos kriminalinės policijos biurą. Jo vadovu paskirtas vyriausiasis komisaras V. Telyčėnas.
2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos baudžiamajam, baudžiamojo proceso bei bausmių vykdymo kodeksams ir siekiant į policijos įstaigų sudėtį inkorporuoti kvotos ir tardymo padalinius, buvo reorganizuoti Policijos bei Tardymo departamentai. Policijos įstaigos tapo ikiteisminio tyrimo įstaigomis ir į Lietuvos kriminalinės policijos biurą įsiliejo dalis Tardymo departamento darbuotojų.
2013 m. liepos 1 d. pertvarkyta Lietuvos kriminalinės policijos biuro struktūra ir užtikrintas naujai pavestų funkcijų vykdymas. Įsteigta Turto susigrąžinimo valdyba, sustiprinti kovos su terorizmu, elektroninėje erdvėje padarytų nusikaltimų tyrimo ir kt. padaliniai. Pertvarkytas darbas su slaptai bendradarbiaujančiais asmenimis ir sustiprintas informacijos analizės sektorius.
2014 m. vasario 3 d. įsteigtas modernus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalinės žvalgybos mokymo centras, kuriame organizuojami intensyvūs kriminalinės žvalgybos mokymai kriminalinės policijos pareigūnams.
2014–2015 m. vykdant kriminalinės policijos pertvarką, apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose įkurti specializuoti kriminalinės policijos padaliniai, kuriuose sutelkti pagrindiniai teritorinių policijos įstaigų ištekliai ir aukščiausios kompetencijos. Reglamentuota vienoda analogiškų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalinės policijos padalinių kompetencija, supaprastintos nesunkių nusikaltimų tyrimo procedūros, optimizuotas ir sustiprintas ikiteisminis tyrimas.
