Kokią žalą valstybei daro investicijų į kelių infrastruktūrą trūkumas, kodėl ši infrastruktūra svarbi regioninei politikai, kurių prioritetų reikės atsisakyti, jeigu finansavimas keliams 2024 m. nedidės, kokios sąlygos leistų sparčiau gerinti Lietuvos kelių kokybę – tokius klausimus kėlė metinę situacijos kelių sektoriuje apžvalgą šiandien, rugsėjo 13 dieną, pristatydami „Lietuvos kelių“ ir Lietuvos savivaldybių asociacijų vadovai, ekonomistas Marius Dubnikovas ir VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius Audrius Vaitkus.
„Kelių infrastruktūros būklė turi didelę įtaką šalies ekonomikai, ji svarbi ne tik prekių bei žaliavų judėjimo efektyvumui, bet ir vietovės investiciniam patrauklumui, kitiems rodikliams. Analizė rodo, kad finansavimas keliams šiuo metu yra palyginti mažesnis, nei buvo prieš 15 metų, o pastaraisiais metais jį dar labiau apkarpė karo, energijos išteklių kainų ir infliacijos įtampos“, – sakė ekonomistas M. Dubnikovas.
Anot jo, esant tokiai kelių būklei, kokia yra šiandien Lietuvoje, reikia nedelsiant imtis priemonių mūsų infrastruktūros lygio atsilikimui nuo kitų ES šalių sumažinti. Ekonomistas teigė, kad Vyriausybė turėtų drąsiau elgtis pritraukdama lėšų kelių infrastruktūros sektoriui, nes kiekvienas euras, investuotas šioje srityje, sukuria tiek pat papildomos pridėtinės vertės šalies ekonomikai.
Geresnių kelių ypač laukia regionai
„Dėl vykdomų valstybės reformų švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinėje srityse pavėžėjimo poreikis regionuose auga, tačiau turime suprasti, kad tam reikalinga atitinkamos būklės ir kokybės infrastruktūra“, – pabrėžė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Anot jos, valstybei neskiriant pakankamo dėmesio kelių regionuose būklei gerinti, savivaldybės priverstos byrančių tiltų ir kelių remontus finansuoti nubraukdamos lėšų nuo kitų viešųjų paslaugų.
„Finansavimas savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos nedidėja, infliacija jį dar labiau mažina, todėl realios galimybės gerinti kelių būklę menksta. Tai kelia gyventojų nepasitenkinimą, stabdo regionų ekonominės atskirties mažinimą, mobilumo problemų kyla netgi tarnyboms: policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams“, – problemas vardijo R. Žakaitienė.
Svarbu ne vien finansavimas
VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius prof. dr. A. Vaitkus pabrėžė, kad Lietuva turi galimybę pasinaudoti gerosiomis kitų šalių patirtimis, kad kuo greičiau pasiektų labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių kelių būklės lygį.
„Vytis visuomet lengviau, nei pirmauti, tačiau kelių būklei tvariai gerinti reikalingas ne tik nuosekliai augantis finansavimas. Turime pripažinti, kad mūsų valstybei vis dar trūksta ekspertinių žinių šioje srityje, o tai lėtina reikalingų sprendimų priėmimą. Ypač svarbu, kad naujos žinios ir geriausios patirtys būtų perduodamos jaunajai kartai, pasirinkusiai studijas kelių inžinerijos kryptyje“, – teigė profesorius.
Anot jo, spartesnis statybos normatyvinių techninių dokumentų atnaujinimas leistų naudoti pasitvirtinusius, gerokai pigesnius, tačiau tvarius kelių atnaujinimo sprendinius. Dar viena tvarios kelių infrastruktūros plėtros sąlyga, anot Kelių instituto vadovo, yra preciziška vykdomų kelių tiesybos darbų kokybės kontrolė.
Jeigu finansavimas nedidės, nukentės prioritetai
Šalies kelių sektoriaus mokslo ir verslo organizacijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko pripažino su nerimu stebintis Lietuvos Vyriausybės planus ateinančiais metais nedidinti finansavimo kelių priežiūrai ir plėtrai.
„Ar 2024 m. apsiribosime „Via Baltica“, o kitiems keliams leisime toliau irti? Ar toliau atidėsime labiausiai keikiamo šalyje kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją, ar rinksimės pirmiau gelbėti avarinius tiltus?“ – klausė asociacijos vadovas.
Jo teigimu, norint išeiti iš Lietuvos kelių būklės krizės, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas privalo būti ne mažesnis nei 860 mln. eurų. Taip pat svarbu, kad visos lėšos iš kelių vinječių mokesčių, kurių ateinančiais metais planuojama surinkti apie 100 mln., atitektų kelių poreikiams, šiems poreikiams turėtų būti ir skiriama 80 proc. surenkamo akcizo už automobilių degalus, įsitikinęs Š. Frolenko.
„Kalbame, kad Lenkija mus aplenkė pagal kelių kokybę, ir stebimės, kaip tai nutiko. Atsakymas gana paprastas: Lietuva 1 km kelio skiria 12,4 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, Lenkija – 191,6 tūkst. eurų“, – pabrėžė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.
