Įvertinimas
Rugsėjo mėnesį apie 7 tūkst. ūkinę veiklą vykdančių asmenų ir įmonių gaus priminimus apie pareigą nustatyti ir įregistruoti sanitarinės apsaugos zoną. Siekiant, kad laiškai pasiektų adresatus, o sanitarinės apsaugos zonų nustatymo procesas vyktų sklandžiau, priminimo laiškai bus išsiųsti ir per Mano VMI.
„Ūkio subjektai, vykdantys taršias veiklas, šią savo pareigą vykdo vangiai. VĮ Registrų centro duomenimis Nekilnojamojo turto registre įregistruotos tik 536 SAZ“, – situaciją apibrėžia aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė.
Dėl to Aplinkos ministerija ragina asmenis ir įmones, vykdančius veiklą, kuriai pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą privaloma nustatyti ir įregistruoti sanitarinės apsaugos zoną, nedelsti ir įvykdyti savo pareigą.
Išsiųstuose laiškuose įmonėms ir asmenims bus pateikta informacija, kokių veiksmų reikia imtis, siekiant nustatyti ir registruoti sanitarinės apsaugos zoną, nurodyta, kaip pasitikrinti, ar vykdomai veiklai ši zona reikalinga, taip pat, kokie subjektai konsultuos sanitarinės apsaugos zonos nustatymo ir registravimo klausimais.
„Sanitarinės apsaugos zona yra būtina siekiant apsaugoti gyventojus nuo neigiamo poveikio sveikatai, kurį gali sukelti ūkinė veikla. Be to, šių zonų nustatymas ir įregistravimas yra būtina sąlyga vykdomai ūkinei veiklai tęsti. Dėl šių priežasčių tikimės veiklą vykdančių ūkio subjektų sąmoningumo ir atsakingumo“, – pabrėžia aplinkos viceministrė M. Juodvalkė.
Primename, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius. Jose dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja nustatyti ūkinės veiklos apribojimai. Nustatytos sanitarinės apsaugos zonos turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme arba nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Išskyrus atvejus, kai veikla, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona buvo vykdoma, kai gretimose teritorijose buvo pradėti formuoti žemės sklypai. Šiais atvejais, kurie įvardijami kaip „klaidos taisymas“, sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
Nenustačius sanitarinės apsaugos zonos, gyvenamosios teritorijos gali priartėti prie įmonės, todėl šiai įmonei galimai griežtės ūkinės veiklos sąlygos, kurias ji turės užtikrinti priartėjusioje gyvenamojoje aplinkoje.
Daugiau informacijos apie sanitarinių apsaugos zonų nustatymą rasite Aplinkos ministerijos tinklalapyje.
Prievolė nustatyti ir įregistruoti sanitarinės apsaugos zoną galioja nuo 2020 m., kai įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Šiame įstatyme nustatytas supaprastintas sanitarinės apsaugos zonos nustatymo ir įregistravimo mechanizmas vadinamaisiais „klaidos taisymo“ atvejais galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Už veiklos vykdymą, nenustačius ir neįregistravus sanitarinės apsaugos zonos, taikoma administracinė atsakomybė.
