Titulinis Naujienos Parengtos fosforo išsiskyrimo iš ežerų dugno nuosėdų poveikio sumažinimo rekomendacijos
Įvertinimas
Aplinkos apsaugos agentūra 2023 m. gegužės mėn. nustatė reikšmingą taršos fosforo junginiais neigiamą poveikį patiriančius Lietuvos ežerus ir parengė rekomendacijas dėl fosforo išsiskyrimo iš dugno nuosėdų poveikio sumažinimo.
Buvo atrinkti trys pilotiniai, mažesni nei 50 ha ploto praeities taršos fosforo junginiais reikšmingą neigiamą poveikį patiriantys ežerai – Katiliškės, Lojaus ir Radiliškių. Šiuose ežeruose atlikti detalūs hidrocheminiai bei ekotoksikologiniai vandens masės ir dugno nuosėdų tyrimai.
Tyrimais buvo siekiama detaliau įvertinti galimybes saugiai spręsti istorinės taršos paveiktų ežerų vandens būklės gerinimo problemas, ieškant papildomų galimai efektyvių netradicinių būdų šioms problemoms spręsti, o šiuo konkrečiu atveju – daugiausia atliekant perteklinio fosforo pašalinimą surišant jį į mažai tirpius cheminius junginius.
Rekomendacijose pateikiamos praktinės gairės tinkamam koaguliantų (fosforą surišančių į mažai tirpius cheminius junginius, pvz., geležies, aliuminio koagulianto, bentonito ir kt.), saugių aplinkai ir ekonomiškai pagrįstų jų dozių, tinkamų atitinkamais metodais apdorojamų ežerų parinkimui bei šių koaguliantų tinkamam naudojimui. Visi metodai yra efektyvūs, tinkami ir saugūs, jeigu naudojami atsižvelgiant į rekomendacijose nurodytus kriterijus.
Šiomis rekomendacijomis bus galima vadovautis, jeigu kils poreikis bei atsiras atitinkamos finansinės ir techninės galimybės spręsti perteklinio fosforo surišimo ir pašalinimo iš ežerų ekosistemų problemas. Susipažinti su projekto veiklos galutiniais rezultatais galima čia: Galutinė ataskaita, Rekomendacijos.
Ežeruose, į kuriuos anksčiau patekdavo reikšmingas antropogeninės kilmės (žmogaus veiklos nulemtas) fosforo kiekis, pasižymi vadinamąja antrine tarša. Kintant temperatūrai, vanduo maišosi, – iš didesnio gylio kyla į viršų, o viršuje esantis leidžiasi gilyn. Taip į vandens ekosistemą patenka iš dumblo išsiskyręs fosforas.
Dugno nuosėdose per daugelį metų prisikaupęs fosforas – tai dažniausiai žemės ūkyje naudojamų trąšų ir namų ūkių veiklos padarinys. Iš nuosėdų išsiskyręs fosforas skatina dumblių (fitoplanktono) vešėjimą ir eutrofikaciją, dėl išplitusių dumblių arba, taip vadinamo, vandens žydėjimo. Eutrofikacijai itin jautrios vandens ekosistemos, todėl ieškoma būdų, kaip sumažinti išsiskiriančio fosforo poveikį.
Tyrimai atlikti ir rekomendacijos parengtos įgyvendinant projektą „Vidaus vandenų aplinkos būklės tyrimai ir vertinimai“, kuris yra finansuojamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.1-APVA-V-011 priemonę „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“.
Aplinkos apsaugos agentūros informacija
